prieš užaugant

Rytoj ta diena, kai vos prabudus veidrody ieškosiu naujų raukšlelių, bandysiu išjaust kokius nors pasikeitimus, maišysiu tešlą, tepsiu sumuštinius, pjaustysiu daržoves, ir dar nežinau, džiaugsiuos ar nelabai. Anksčiau išliūdėdavau savo gimtadienius, nes jie tokie visai ne gimtadieniniai būdavo, o dabar, kuo toliau, tuo labiau dzin. Todėl būtina kažką parašyt dar šiandien.
Nieko labai įspūdingo nenuveikiau per tuos beveik 32 metus, neįkopiau į Everestą, nenardžiau koralų rifuose, nepozavau žurnalų viršeliuose, nesavanoriavau Afrikos kaimuose, galų gale neaplankiau visų Europos šalių. Man būna, kad save pakandžioju už nesiektas svajones, kitų, o ne savo norų paisymą, pavirkauju, kad šiemet net neieškojau darbo ir nežiūrinėjau ką siūlo artimiausias bent jau koledžas. Tarsi metai praėję veltui.. Aš vaiko auginimą ir priežiūrą suprantu ne 'mamiškai', o žiūriu iš verslesnio atspirties taško, dėlko nesutariam su G, mat jo manymu aš turiu tupėt namie, o jis viskuo pasirūpins.
O apie turėjimus ir siekius, aš jau turiu visko gerokai per daug, ir daugelį dalykų darau ne dėl varnelių dėliojimo gyvenimo užduočių saraše, o dėl to, kad patinka. Arba nedarau visai, nes žiauriai tingiu.
Vakar buvo ta mėnesio diena, kai didieji naujų metų planai daugeliui iš mūsų pasimiršta. Arba atvirkščiai, pradeda matytis rezultatai. Aš iš nuobodulio net savaitės planus rašytis pradėjau, kaip kad moko verslius, nieko nespėjančius, man to reikia, kad aš kažką padaryčiau ar neužmirščiau :)
Kas gero?

aplankytos pro - pro tetos patikrinimui, ar galim turėt šunį

namų darbai

savaitiniai pasivaikščiojimai

geros kaimynės skolinančios roges

ten vis paieškau mūzos

Tiek mažai nuveikiau, o sausio ir nebeliko. Labiausiai įsiminė kelionė į Londoną traukiniu. Dėl inžinerinių darbų kelionė paprastai trunkanti valandą, truko keturias, su vaiku - amžinybę. Tėvo miegojimas kartu su dukra. Jis ją migdęs gal kokius 3 - 4 kartus, todėl kiekvienas kartas man yra didžiausia šventė akims ir širdžiai. Dar, gavau dovanų iš žmogaus, nuo kurio paprastai nieko gaut neturėčiau ir tėvo žmonos reakcija pamačius - 'kaip čia suprast, mes tai jai nieko nedovanojam'.. Oj, ta moteris, nusipelno knygos.


muah xx

Apie Postcrossing.com

Jau rašiau anksčiau, kad užsiregistravau Postcrossing.com. Tuoj tuoj, bus 5 mėn. Iš pradžių su nekantrumu siuntinėjau po 1ą atvirlaiškį, kad tik pati jų greičiau ir daugiau gaučiau, ir prieš Kalėdas atvėsau. Mat ilgiausiai laiškeliai keliauja į giliąją Rusiją. O kadangi atvirlaiškių siuntimo kiekis yra ribotas, tai sėdžiu ir laukiu, kol visi pasieks adresatus. Kantrumu aš nepasižymiu, o dar Eiprilė, kuri vis lėkdavo prie durų atnešt man laiškelių pastaruoju metu nuobodžiauja, tai užregistravau ir ją.
Labiausiai žinoma mane domina pašto ženklai. Anksčiau aš žiūrėdavau į markučių rinkėjus, kaip nuobodžiausius, neįdomiausius pencininkus (dažnai juk kolekcionieriai pagyvenę), o dabar pačiai patinka, ir neduok die kas pasakytų, jog tai nesamonė! Aš kolekcionuot jų nežadu, bet, kad kai kurie jų gražesni ir įdomesni už pačius atvirlaiškius - tikrai nemeluoju.
Dar labai įdomu - raštas. Gražus - negražus, vienus žiūriu ir stebiuos, kitus kone šifruotis reikia. Pati irgi, vienus kone dailyraščiu rašau, kitus pakeverzoju, priklauso nuo nuotaikos. Idomiausia dalis žinoma yra gavimas ir siuntimas. Kolkas. Įtariu, gavus tokį pat atvirlaiškį aš greit prarasiu motyvaciją, todėl kas mėnesį įrašau vis kitokį pageidavimą, ištrinu nebe pageidavimą.
Mano baba turėjo atvirlaiškių pilną stalčių. Aš, jai nematant ant jų pripiešdavau, mokiaus rašyt, ir labiausiai dievindavau tuos, kur šone, apačioj būdavo taškeliai indeksams - juos junginėdavau. Mama irgi savo gautų neišmesdavo, jų likimas panašus, jau rašiau apie tai.
Savo gaunamus atvirlaiškius aš registruoju, nufotkinu, ir keliu į svetainę. Kai kuriuos gražesnius fotkinu ir prieš išsiūsdama, gaila juk, jei kažkas juos gavęs taip ir neparodys niekam ;)
Aš noriu parodyt pašto ženklus. Per daug gražūs, kad liktų nepamatyti.

O čia keletas mano siuntimui:

kalėdiniai netyčia čia papuolė ;)

p.s. siuntimas iš Anglijos į atvirą pasaulį - 87 pensai. Kai kuriuose pašto skyriuose bando įtikinti, jog 87 į Europą, visur kitur £ 1.28. Nors ištiesų brangesnę markutę reiktų klijuot tik tuo atveju, jei atvirlaiškis sveria virš 40g. Daugelis atvirlaiškių tekainuoja simbolinius 25 pensus, ko pasekoje visas malonumas atseina svarą su trupinėliu. Man visa tai, pats pigiausias pomėgis.

Muah xx

2013 m. planai, pažadai ir kitokie pramanai

Kol pirmosiomis šių metų minutėmis fotkinau šaltąją ugnelę (gal dabar jos kitaip vadinasi, nes žiežirba nutūpus ant rankos tikrai jos nesušaldė) susigalvojau naujų planų šiems metams.
Didieji šių metų planai:

ši foto klaidžiojo feisbuke porą savaičių. Man tinka. Reiks vėl pradėt gert ir rūkyt.

 Mažesni, bet planai ir norai:

1. Metai be mėsos - jau porą metų ji kasdienos ingredientas. Stengiaus prisijaukinti britišką virtuvę, nes dažniau sukuos tarp britų, nei kitataučių. Anksčiau, darbe valgant mišraines ar troškinius britai žiūrėdavo į lėkštę perkreiptais veidais, klausdavo kas čia, kaip vadinas, ar tai tikrai valgoma, ir su kuo valgoma. Dėl to mano meniu atsirado daugiau angliškų patiekalų, kurie man ne prie širdies, bet su pavadinimu. Šiemet aš nusprendžiau atsisakyt mėsos, ir palaipsniui mažint gyvulinės kilmės produktų kiekį spintelėse ir šaldytuve. (Tai taikau tik sau, nes G kategoriškai prieš daržoves, jam gi matai, vidurius nuo jų paleidžia) Tokiam apsisprendimui liksiu dėkinga Ritai Mishkel ir štai šiam video.

2. Išmokt kaligrafijos meno - mano mama tai darė puikiai. Gaila tik, kad visi jos plunksnakočiai ir braižymo priemonės buvo išmesti/pamesti, ir man reikia juos pirktis pačiai. Nors, gal taip ir geriau.

3. Kas savaitę užbaigti kokį anksčiau pradėtą darbelį, arba imtis naujo. Aš dievinu amatus, žmogaus o ne staklių ir mašinų masinę gamybą. Juose daugiau emocijų ir šilumos.

4. Nuvažiuot į Švediją ir Lietuvą.

5. Kartą per savaitę išeit pasivaikščiot visiems kartu. Bet kur.

6. Markutės ant gaunamų atvirlaiškių - nerealios. Naujas hobis?

7. Pastūmėt remontus namuose. (ta tigrinė medžiaga vietoj užuolaidų ir baimė išsitept rūbus ramstant sienas koridoriuj tikrai ne rojus)

8. Būt kaip visi. Bent metus. Per daug kartų girdėjau 'nu tu tai visada, kad tik ne kaip visi'. Laikas skaityt bulvarines naujienas, pamėgt turginius rakandus ir rūbus, rožinę spalvą, blizgiukus, pop muziką, prisiklijuot blakstienas bei gelinius nagus, papildyt 'kosmetyčką' nauju tušu, lūpdažiais, lakais, kvepalais, ir tuo kiekiu džiaugtis bei girtis, svajot apie auksines grandinėles, žiedus bei auskarus. Gert, rūkyt ir išmokt šeimininkaut. Tikėt masinėm propagandom, šmeižimais ir horoskopais (šiemet man prognozuojami labai konfliktiški, apsisprendimų metai, echh).

9. Gal dar kokio darbo pasidairyt, savanoriavimo, ar bent kursų. (nedirbu jau virš 2jų metų. Nesimokau - pusantrų. Man tai gyvenimo rekordai, kurie varo iš proto)

10. Nepamiršt artimųjų bei patinkančių, ir išmokt pačiai pasidomėt kaip ir kuo jie gyvi.

Kaip čia viską per metus spėt.. ;)

muah xx