Wednesday, 16 April 2014

Avelės

http://www.nationalsheep.org.uk/know-your-sheep.php

Kažkada Velse, vienos bažnyčios iškaboje perskaičius 'avelės, sekite savo piemenį', nelaužiau galvos kame kas, o paklausiau šalia ėjusio ar Velse aplamai piemenų yra, mat bandos avių šienaujančių pakrantę be priežiūros, kėlė nuostabą.
Man daug kas gyvenime kelia nuostabą, ypač žmonės. Jų žinios ir spragos. Jų tikslai ir rezultatai. Jų galimybės ir savivertė.
Keisčiausia, kad būdami tokie skirtingi, mes nūnai ieškome kituose bent mažiausio kabliuko, kuris tiktų mūsų laikikliui ir sukibę tos pačios minties ar panašaus požiūrio, tampame draugais. O gal avelėmis? Tarkim ilgavilnėmis. Puolam nagus lakuot tos pačios spalvos laku, geriam tokį pat viskį, pamėgstam tą patį prekės ženklą, nemėgstam to paties politiko, nors prieš tai gal net būtume už jį balsavę.
Norėčiau šiandien pasijuokt iš savęs.
Aš tikiu Dievu, savim ir mada. Man visada atrodė, kad mada visose srityse, su visom savo kryptim ir atšakom - didžiausia perspektyva, asmuo turintis talentą kurti daug ir viską - genijus, o laiku ir vietoje atsiradusi reklama - tarsi piemuo avelėms.. Todėl aš labai myliu kuriančius madą, verslus, darbo vietas, sąlygas, įstatymus, programas, eiles ir namus. (mėgstamiausia kompanija, kuri geriausiai ir laiku pristato niekuo neįpatingą produktą, bet visada labai kūrybingai ir madingai - LYNX)
Kokia šiandien mada?
Kone visi yra stilistai, fotografai, finansininkai, DJ, modeliai, visažistai, siuvėjai, teisėjai, blog'eriai, virėjai, direktoriai, kalbėtojai, žinovai, psichologai, verslininkai. Dar aktoriai, dainininkai, šokėjai ir astrologai. Dar kritikai bei dietologai.
Madinga yra būti kukliu ir nuolankiu. Veržliu ir siekiančiu. Kritikuojančiu ir neva žinančiu daugiau. Pamokančiu ir pasidalinančiu pastebėjimais. Atrodyti nepažeidžiamu ir bejausmiu, arba būti auka, ir palūžusiu. Dar sveikiau valgom, savo neišgirstą gyvenimo prasmę tatuiruojamės ant kūnų, o visus skaudulius, išgalvotus ar įkalbėtus paverčiam randais ant kūno, arba išprakaituojame ant bėgimo takelio. Dar tiesa madinga būti priklausomu. Nuo kvaišalų, nuo jausmų, nuo tėvų ar gerų dėdžių, nuo svorio, nuo pyragaičių, nuo oro, nuo pinigų.
Rodos, niekada pasaulyje nebuvo tokios atsvaros kokia yra dabar. Kiekvienam žmogaus poreikiui yra po gelbėtoją. Susirgus gripu yra ir gydytojas, ir psichologas, ir burtininkas, ir farmacininkas, ir draudimo agentas, ir mokytojas, ir guru, ir virėjas, ir muzikantas, ir mezgėjas, ir internetas. Ir visi jie gali padėti.
Rodos, niekada pasaulyje nebuvo tiek chaoso, kiek yra dabar. Kuo daugiau nesvarbu ką žinančių žmonių, tuo didesnis nepasitenkinimas. Kuo daugiau pamokslų, tuo daugiau neišmanėlių puolimo.
Einu, pavaikščiosiu pakrante.

Muah xx




Friday, 7 February 2014

Žolė žalesnė



Video tells such a good story..

Man niekada nerašydavo gerų pažymių už interpretacijas.
Bet, vimdo, jog santykiuose suauga tik moteris..
muah xx

Sunday, 2 February 2014

Radybos

Gryžus namo po savaitgalio svečiuose, radau ranka rašytą raštelį:
"- 6am 5km run
- 10am farm
- 4pm cardio
- 7pm dog walk
this month no facebook, no take aways, no alcohol, no cigs, no chocolate, no giving up.
see u at 6am.
Ronnie. "

Nusviro rankos dėl bėgimo, fermos ir facebook.
Nesu bėgus daugiau 400m nuo mokyklos baigimo, ir, kad bėgimas yra mano silpnoji vieta, R. aiškiai išdėsčiau.
Kad bijau arklių, (ir visų kitų didelių gyvių) ir niekada prie jų neinu arčiau, nei leidžia aptvarai - irgi sakiau.
Kad facebook'e pralindžiu mažiausiai 2 valandas kasdien, irgi pasiguodžiau.
Kad mėgstu sustoti, nes atsibosta, arba sugalvoju, jog ne man - pripažinau kaip ydą.
Kad nerūkau, negeriu, nevalgau junk, jis greičiausia nenugirdo.
Niekada neturėjau asmeninio trenerio (tas, kažkada lankant kultūrizmą, nesiskaito). Tiesa, kreipiaus į jį išmokti disciplinos, susikoncentravimo ties vienu objektu, emocijų valdymo, bei rimties stresinėse situacijose viešumoje (čia, bijau galiu aplenkti jį patį). Jei tai pagelbės tirpdant 10kg per artimiausius 4 mėnesius, tik pridės taškų savimeilei.

Visą savaitgalį kirbėjo mintis, kad jis pradės būtent nuo tų dalykų, kurių nemėgstu arba mėgstu labiausiai.
Bring it on!

Muah xx





Friday, 31 January 2014

Kaimynas

Man patinka stiprūs žmonės. Ne išore, nors tvirtas sudėjimas niekam nepakenkė, bet vidumi. Kai priėjęs, ir bendraudamas jauti jų vidinę galią.
Vieni žmonės turi talentą, kiti turi šarvus. Gyvenime tokius sutikau tris.
Ilgai svarsčiau, jog galėčiau mados reikalą sportuoti, paversti rezultatu.
Nuo tada kai pradėjau atlikinėti 5 Tibeto pratimus, pasireguliavau mitybą, mano hipotirozės rezultatai po bandymo sumažinti vaistų dozę, yra normos ribose, ko pasekoje, tikėtina, kad sportas ir maistas gali tapti mano vaistas.
Turiu kaimyną, buvusį bokso čempioną, dabar - trenerį.
Porą savaičių kūriau monologus ir dialogus galvoje, kol išdrysau pabelsti į jo duris.
R.D. sunku suprasti dėl akcento ir tingios kalbos.
Jis paprašė įvardinti 5 psichologines silpnybes. Bent 3 baimes. Papasakoti apie savo nusivylimą. Apie reakciją į kritiką ir apibūdinti laimės pojūtį. Pasidomėjo kaltės jausmu ir siekiu atsikratyti ydų. Ko nemėgstu, kas erzina, kas skaudina, kaip įskaudina ir kaip kovoju.
Pati esu tokių dalykų klausus žmonių, bet absoliučiai visi atmetė mano klausimus motyvuodami nebūtais dalykais.
Bandžiau 8 kartus. Po visų jis tepakartojo 'dar kartą'.
Kankinausi 2 valandas, o jis ramiai glostė savo auksaspalvius retriverius.
Kai man pačiai atsibodo dėlioti viską paviršutiniškai, tapo šlykštu sėdėti it nusidėjėlei prieš pusamžį patenkintą buką senį ir kartu su žodžiais tarsi plėšti nuo savęs odą.
Tada jo žmona atnešė arbatos. Jam. Supratau tai kaip pabaigą. Jis pradėjo pasakot, kokie nuostabūs jo šunys, kaip jis kasdien juos veža į golfo laukus, kaip sėkmingai jo treniruojamas C. E. Jr skina laurus varžybose. Kaip neklauso sūnus nesekdamas jo pėdom. Ir kokia nuostabi jo gražioji žmona. Ją, tiesa, per 2 metus pamačiau pirmą kart.
Suskubau namo, nes staiga prireikė pasirūpinti dukra.
Išėjau nežinodama žais jis su manim ar ne. Jaučiau nusivylimą, ir galvojau įkalbėsianti G. parduoti namus, kad nematyt kaimyno, niekam nesu sakius apie save tiek daug, ir to, apie ką žmonės paprastai nešneka, nebent psichologams konsultacijose arba girtiems savo draugams.
Turėjau viziją, ateinu - gražiai paprašau pagalbos - pasakau ko tikiuos - pasiūlau sumą - sulaukiu teigiamo arba neigiamo atsakymo - padėkoju ir išeinu.
R.D. vyriškai išlaukęs 3 dienas atėjo paspausti man rankos, - 'pradėsim nuo galvos'.
Nuo pirmadienio.

Muah xx




Friday, 10 January 2014

Antidepresantai

Namie vėl per daug tylos.
Sėdima atskiruose kambariuose.

Katik peržiūrėjau 2 dalis savo nuostabiausio antidepresanto - Bridget Jones Diary.
Trečią dalį skaitau, bet kadangi šiuo metu atverstos 5 knygos vienu metu, įtariu, sulauksiu filmo.
Kažkada, labai garsiai juokdavaus iš jos naivumo ir situacijų, šykart suklusau.
Mums metų tiekpat. Ir figūros supanašėjo. Ir dialogai supaprastėjo. Ir naivumas išryškėjo. Ir norų padaugėjo.
Vidinis balsas, baimės, tam tikros situacijos atsirado ir pas mane. Ir nervingumas. Ir problemų ieškojimas, bei nepasitikėjimas vyrais. Vyrai, esami ir iliuziniai yra nebe paaugliškais veidais. Tie kurie įdomūs, netgi labai panašaus stiliaus ir charakterio.
O dar vos prieš porą dienų norėjau sparnų..
Tiek to. Graži aš ir be jų.

Muah xx

Thursday, 2 January 2014

2014!

23:59 išėjus lauk iššauti šampano prapliupo lyti. Įsisiautėjo vėjas ir pylė kaip iš kibiro porą valandų. Taip atėjo Naujieji.
Šiandien, kai visos šventės pasibaigė, pagalvojau, jog norėčiau užbaigti ir blogą. Arba rašyti kitaip.
Praėję metai buvo išbandymų metai. Vedlys, matydamas, kad yru savo sultyse, ėmė mane gelbėti laužydamas viską aplink. Dar niekada vienu metu nelūžo/negędo tiek daug daiktų ir dalykų. Aš ėjau į jo buveinę dėkoti, apgalvoti, aukoti ir spėlioti, o jis man siuntė žmones, kurie dalinosi savo lūžiais, bei tiesė rankas it gelbėjimo ratus.
Atsisakiau 4-ių darbo pasiūlymų, išvaikščiojau 10kg, nustojau reaguoti į dviejų įtaką darančių asmenų nuomonę.
Ir atradau labai daug. Pasekmėm dalintis dar nenoriu, bet viskas į gera. Labai gera.
Tiesa, visa tai susisuko per 3 pastaruosius mėnesius.
Į Naujus atsinešu naujus ratus, naują galvą, tęstinumą kaitos, sumažintą vaistų dozę, juoko raukšles, ir kelias neperskaitytas knygas.
Horoskopas pranašauja nuostabius, kūrybingus, veiklius ir meilės kupinus metus. Pagaliau!
Norėčiau šiemet:

  • vėl gerti daug vandens
  • prisiimti atsakomybę tik už savo gyvenimą
  •  susipažinti iš naujo ir naujai
  • gražinti skolas

Su Naujais Metais!

muah xx

Friday, 6 December 2013

Trauka

Pirmą kart pastebėjau jį vesdama dukrą į darželį. Iš toli. Lydėjo vaiką į mokyklą.
Tam tikras atstumas leido vaizduotei nusipiešti jo veido bruožus, susigalvoti jo charakterio savybes, bei įsivaizduoti balso tembrą ir toną.
Aš dievinu aukštus, grakščius vyrus, tvirtą laikyseną, tvarkingą ir formalią aprangą, išraiškingus veidus, kuriuose pastebimas pasitikėjimas savimi. Iš toli, jis atrodė toks.
Norėčiau suklysti, bet, kaip aš jį apžiūrinėju iš toli, taip jis mane - iš arti, ir dar kažkodėl praeidamas tarsi žengteli arčiau, ko aš apsimetu, jog nepastebiu ir kalbinu dukrą žiūrėdama jai po kojomis.
Dėl to artaus prasilenkimo plačioje gatvėje, iš namų pradėjau išeidinėti 15 minučių vėliau, kad neduok die, kokį rytą neatsitrenktumėm vienas į kitą ir, kad nereikėtų pakelti akių atsiprašinėjant. Nenoriu sunaikint vaizduotės paveikslo..
Šiandien vedžiau dukrą iš priešmokyklinio darželio, kai tolumoj pamačiau jį, nešinu vaikišku šalmu. Paaugę plaukai, pamaniau.
Jei Eiprilė nebraidytų lapų krūvose, žingsniuotume daug greičiau, bet dėl šio jos (ir mano) pomėgio, mums teko prasilenkti, vėl. Jei Eiprilė nebūtų manęs truktelėjusi į šoną, mat reikėjo užminti kylantį lapelį, būtume susimušę alkūnėmis.
Sausį, mes vesim vaikus į tą pačią įstaigą, būtinai nurodytu laiku, tad vėluot nebegalėsiu.
Įsivaizduoju, kaip jis atrodo mokyklos kieme tarp visų susigūžusių cypčiojančių mamų ir pasimetusių raudonskruosčių tėvukų, laukiančių išleidžiamų vaikų.. Ačiū kūrėjui, kieme kartu nestovėsim..

.....................................................................................................

Pirmą kart pastebėjau jį vaikštinėdama prie bažnyčios. Iš toli. Brazdeno gitara grupelei dainuojančių merginų.
Tam tikras atstumas leido vaizduotei nusipiešti jo veido bruožus, susigalvoti jo charakterio savybes, bei įsivaizduoti balso tembrą ir toną.
Aš dievinau už save aukštesnius, grakščius vaikinus, tvirtą laikyseną, neformalią ir laisvą aprangą, išraiškingus veidus kuriuose pastebimas skausmas ir nepasitikėjimas savimi. Iš toli, jis atrodė toks.
Nenorėčiau suklysti, bet, kaip aš jį apžiūrinėjau iš toli, o kiek vėliau ir iš arti, jis į mane nepažvelgė, nes visa savo esybe atrodė atsidavęs kitai. 
Neilgai trukus mes susitikome vienos iš merginų vakarėlyje. Ta kita, jo dievinama,  akivaizdžiai jo vengė ir atstūminėjo, nors iš kalbų buvo aišku, jog jie draugauja jau ne vienerius metus, bet vis be atsako jam.
Tą vakarą mes užbaigėm kalbėdami iki ryto, paaugliškai mirksėdami ir slapta besibučiuodami.
Kelis mėnesius skraidžiau. Laukiau. Mėgavaus. Bijojau. Netgi dainavau tas dainas apie meilę, žinoma niekam negirdint.
Prie jo jaučiausi pakylėta. Ranka idealiai tiko jo tvirtame delne. Balsas skambėjo pasakiškai. Glėbys rodės išsiilgęs ir įtraukiantis. Žvilgsnis veriantis. Kelionės po miestą ar už jo idealios. Klausimai dominantys. Atsakymai aiškūs. Buvimas kartu - gyvas. Tyla - tobula. Man skirta muzika ir dainos - nepamirštamos. Laikas - neįkainuojamas. Nežinomybė - viliojanti.
Iki kol jo kaimynas leptelėjo, jog jo mama aplinkiniams šneka, kad sūnus kažką įsimylėjęs ir nebevaikšto ant žemės.
Ir, iki kol susitikus su jo ex išgirdau, kaip ji jo pasigedusi ir pagaliau nusprendusi, jog jai jo reikia labai labai.
Atsigavau iš ekstazės. Išsiskyrėm gražiai pokalbio metu, patys nežinodami gerai darom ar ne, apsimesdami, jog nė lašo neskauda. Atsiradę principai pasirodė viršesni. Ačiū kūrėjui, kad susitikom.

Muah xx