Thursday 7 November 2013

Man ir mano vaikui 3

Rašau man - nes vaiko gimimas yra ir mamos atgimimas taip? Todėl vakar aš ne tik džiaugiaus dūkstančia dukra bet ir savim. Kitaip, t.y. be jos, aš galėčiau, bet nebenorėčiau gyventi. Ar dėl to daugelis mamų savo vaikus vadina visu savo turtu? Aš jos nesuvokiu kaip turto, bet ji tobulai tinka mano minkštos mamos įvaizdžiui kurti, visada šalia, visada kartu, abi viena iš kitos mokomės, nebūtinai reikalingų dalykų. Žinau, kad galėčiau būt geresnė mama, nes yra už ką save pakritikuot, bet ką vaikas gavo, tą gavo, ir kaip liaudies išmintis sako, ne vaikas kaltas, kad tėvai durni.
Jos gimtadienių šventimas man yra būtinas, mat nei aš savo, nei G nešvenčiam. Savaime aišku, jog tą dieną turi vyrauti kažkokie gimtadienio akcentai, vaikiška muzika, balionai, dėmesys ir šiek tiek palepinimo. Mano vaikui visiškai nesvarbu, kaip atrodo stalas, ar ant jo yra gražiai padėlioto maisto, kolkas visiškai nesvarbios ir dovanos, svarbu, kad būtų balionų (ji kiekvieną ištižusį ar sprogusį bando pripūsti atgal). Taigi, tragedija su tuo 'šventimu'. Kolkas man atrodo, jog jai reikalingiausi patys artimiausi žmonės, seneliai, dėdės ir dėdienės, pusbroliai ir pusseserės, pašalinių vis dar nenoriu kviest, tuomet susidaro mamyčių klubelis, vienos ramina vaikus, kitos bara, trečios veda namo ir šventė nebe šventė.
Mano ir G sesuo buvo tos, kurios savo paneles atvežė gimtadieniui, ne tuo pačiu metu bet ir taip gerai.
Aš savo vaikui šiemet dovanų nepirkau, o lipdžiau tortą - dekoraciją. Eiprilė dievina visus plakatus su skylėmis galvai. Dar ji dievina 'bouncy castle' bet šis malonumas greičiausia vyks savaitgalį, kai atvažiuos laiko neturėję nedirbantys seneliai.
Su gimtadieniu save, savo vaiką, vaiko tėvą ir visus artimus įpareigotus!




Muah xx

No comments:

Post a Comment