Saturday 14 January 2012

Kur yra namai

Per visą savo gyvenimą namus keičiau 17 kartų. Įskaičiuoti ir gryžimai pas tėvus. Jie, kol išsiskyrė pagyveno 3-jose vietose, po to, kai savo noru likau su tėvu, kraustynės tęsėsi tai šen, tai ten. Gyvenau visokiuose namuose, dideliuose ir mažuose, plytiniuose ir mediniuose, butuose, bendrabutyje, ar tiesiog nuomojamuose kambariuose. Vienur buvo šilta ir patogu, kitur šalta ir drėgna, dar kitur nejauku, brangu, nesinorėjo gryžti ar tiesiog nesijaučiau laukiama. Kiek save pamenu, beveik niekur nejaučiau, jog `čia kur esu` yra mano namai. Nežinau, ar čia pasėkmė tų kartų, kai ištardavau: `mano kambarys / daiktas`, tėvas gražiai nuramindavo, jog mano bus, kai nusipirksiu. O gal jausmas lyg svečiuose (nors daug kur ir užmokėdavau) nenuslopo todėl, kad sienos, baldų išdėstymas, daiktai - ne visi buvo mano pačios.. Tad man labai ilgai rūpėjo turėti savo namus, kuriuose man nepasakytų, jog ne mano. Kur prašant nieko nekeisti, mane išgirstų (ko nenutikdavo pas tėvą ir jo žmoną)). Kur sutarčiai pasibaigus nereiktų sukt galvos, likt čia ar ieškot kur pigiau, gražiau, patogiau ar geriau. Kur paveikslas kabėtų ten, kur jam reikia, o ne ten kur randu vynuką. George labai aikštijosi namo pirkimo, mat bijo jei prarastų darbą.. Bijau ir aš, bet 30 metų gyvenau svetimuose namuose.. Palikimų iš gerų tetų/dėdžių man nenusimato, o tai ką turi (jei turi) tėvai, išsidalins jų antrosios pusės, arba jų broliai/seserys.
Nežinau kiek ilgai čia gyvensim, kiek ilgai dirbsim ir kiek ilgai namą išsipirkinėsim (30 metų sutartis kolkas atrodo ne tokia ir baisi), bet aš svaičiojau George, jog man nesvarbu – savaitę, ar mėnesį, metus ar dešimt, aš bent nurimsiu turėjus patirtį – gyvenimą savo namuose, kur pagaliau pats sau šeimininkas.
Šie namai nėra mano svajonių namai, mat visada tarsi mačiau baltus užpraėjusio amžiaus statinius, kolonas, erdvius kambarius, aukštas lubas, didžiulius langus, terasą, marmuro laiptus, balkoną ir didelę virtuvę. Šis tipinis anglų 2 k.namelis visiškai neatitinka mano svajonėse piešto, bet.. aš esu be galo laiminga pagaliau į jį įžengusi!
Tikiuos su George sutarsim kokios bus sienos, kur stovės koks baldas, pasidalinsim kampus, antraip ir toliau tęsis `ne mano` būsena, mano arba jo sieloje.
muah xx

No comments:

Post a Comment