Remontuojamės namus. Atvažiavęs pagalbon George tėvas (anglas pensininkas, kažkadaise turėjęs patirties statybose), skubiai padarė išvadas, jog per 3 savaites namai bus baigti. Gavę raktus, darbus pradėjom penktadienį, abu su juo nuvažiavę išlupom kiliminę dangą, bei nusukom/nuplėšėm lentynas, bei savadarbius stalus, kad kambariai liktų tušti. Išrankiojom visus namų vynukus, kabiklius. Supirkom įrankius, dažus. Kai paklausiau ar galim imtis darbų, atsakė, jog reikia pietų, tad dalis laiko ištirpo ruošiant valgį (aš beje, virėja/kepėja esu tikrai ne kokia). Gryžus George po darbų vėl važiavom žiūrėt, kur ir ką galima 'paremontuot'. Šeštadienį pusė dienos praėjo anglams galvojant ko jie norėtų pusryčiams, po to George rytinis dušas, susiruošimas ir name buvom beveik apie pietus. Jo mama, žinoma taippat panoro būti ten, nors prieš tai gražiai susitarėm jog ji prižiūrės Eiprilę. Namuose buvo šalta, George mamai nebuvo kur prisėsti, ką veikti, Eiprilė cypavo ir net neisleido į kalbas, jog leliukai turi vaikščiot patys, o ne patogiai stebėt viską iš aukštai (ant močiutės arba mamos rankų). Aš išsivaliau virtuvę, George šveitė grindis, Eric nulupinėjo tapetus mažiausiam kambary. Po geros valandos supratom, jog Eiprilė dėl garsų ir šalčio šiuose namuose nemiegos, nors jau artėjo jos pogulio metas, tad teko važiuot atgalios kur pažystama aplinka, šilta ir yra kur prisėsti. Tą dieną buvo nušveistos vieno kambario durys, nuplėšti mažojo kambario tapetai, ir išvalyta virtuvė. Sekmadienį vyrai iki pietų dirbo dviese, po to prisijungiau ir aš, dažiau tualeto lubas ir sienas, o jie visą dieną gramdė po tapetais aptiktus dažus. Pirmadienį atvažiavo mano tėvas (patirtis statybose iš praeities jau nebegaliojo, dabar jis Londono 'stroibatas') ir išvažiavo George tėvai. George tėvui būdinga viską žinoti, jis vienintelis geriausias, daugiausiai išmanantis, visi kiti dieve padėk, ko tie visi kiti aplamai gyvena (tokį požiūrį, gaila, iš tėvo perėmė ir sūnus), taigi George tėtis pašaipiai reagavo, kai sakiau jog iki savaitgalio, kai jie vėl atvažiuos galbūt būsim 'padarę' virtuvę ir mažajį kambarį, mat po to, kiek jis nuveikė savaitgalį, mums beliko tik viską nuplaut, apvalyt ir nudažyt, greita paprasta - sunkiausia jau padaryta. Su tėvu ir dukra pirmą kart išbandžiau viešąjį transportą. Susisiekimas iš senųjų namų iki naujųjų patogus, nuo stotelės iki namo 20 min. pėstute. Per tą laiką Eiprilė užmigo, tad galėjau išdidžiai aprodyt tėvui savo namus, nors, skaitant iš jo veido išraiškų, jis neliko itin sužavėtas - 'daug tvarkyt' - tepasakė. Taip, sutinku, aš pati jei turėčiau atliekamus kelis tūkstančius irgi praktiškai viską keisčiau, nuo grindų iki lubų, mat anglų mada išlikus iki šiol dažyt apdaužytas sienas, nesivarginant jų išlyginti (juk nieks nemato) ir ištepliot lubas apvadais kad nesimatytų įskilimų. Tėvas gražiai išaiškino, jog reiks sienas valyt, šiaušt, visas duris taipogi, antraip nelips dažai - nuvylė, nes tikrai galvojau, jog viskas vyks daug greičiau. Pamenu anksčiau namie, jei kas darydavo kokius remontus nei ką šiaušdavo, nei ką, kur reikėdavo palygindavo, pavalydavo ir pirmyn, o va tėtis ėmė ir išlepo, reikia matai viską daryt kruopščiai. Aš jau antrą dieną neinu ten, nes Eiprilė pirmą dieną miegodama kieme sušalo, tiksliau suledėjo, ir labai ilgai ją šildžiau, taipogi, jai ten užmigus nieko neįmanoma daryt nes reikia tylos, o jai prabudus sėdėt kartu dulkėse arba tiesiog nešiot. Ji vos tik pasveiko praėjusią savaitę nuo kalėdinių peršalimų ir va, šiandien vėl vaikšto prikimus, varvančia nosim. Tėvas vienas ten dirba, nieko nevalgo, nieko jam nereikia, ir, Georgei atvažiavus padirbėt, dirba kartu, nuo 8 ryto iki 8 vakaro. Rytoj keisis pamaina - atvažiuos George tėvai, mano išvažiuos. Name - išdažytos virtuvės lubos, nutrinta mažojo kambario siena - paruošta tapetavimui, nudažytos didžiojo kambario lubos, spinta bei sienos. Iki kraustynių beliko pora savaičių. Ir daug darbų.
muah xx
No comments:
Post a Comment