gegužės 8 d. tėvas (duodamas mano telefono numerį) likimas (per lengvai, nuobodžiai ir gerai gyvenam) ir vietinė policija (mūsų pilietinė pareiga padėti) įteikė man laikiną dovaną - Elmirą. Pusbrolio iš Latvijos mergina (kurios akyse nesu mačiusi anei girdėjus) atvažiavo į Angliją užsidirbti. Rado internete skelbimą, jog ieškomi darbuotojai laukuose skainioti žoleles, paprikas ir visokius kitokius augalus, užkibo už pažado, jog, dirbsi kaip jautis, bet vėliau ir šeimą atsiveši ir visaip kitaip įsikursi valstybėje. Pažįstamų komentarų ir replikų, jog nėra darbų, krizė, apgaus, ji neklausė, reikia rizikuot ir viskas, antraip čia Latvijoj 'mes tiesiog supūsim'. Aš, tiesa, prieš porą savaičių viešėjau pas tėvus ir girdėjau jų pokalbį skaipu, bet iš galvos išgaravo visa tai kaip lengvas dūmelis.
Kai man paskambino kažkoks policininkas ir paprašė įkalbėt savo 'seserį' važiuot į nuovadą, nes jos kompanjonė jau suimta, vos neužspringau. Visų pirma, nesupratau apie ką jis čia nusikalba, antra, jis padavė telefoną pašnekėt rusakalbei moteriai ar merginai, dabar jau nesvarbu. Ragely išgirdus 'privet, ja tut tolka prijehala, choziajka menja vstretila i mi exali v čičester, nas vot ostanavili mentij, ejo zobrali a menia tut deržut ir čio to govorit. Pa angliski ja to negavarju, što mne delat, ja Artiomke esemeski pasilaju....<...> susirikiavo tada mintyse kas čia per sesė. Po ilgų įkalbinėjimų ji visgi leidosi vežama i nuovadą, o mano galvoje sukosi mintys - įvežė narkotikų arba, vos išlipo iš lėktuvo ir kažką prisidirbo, arba važiavo su kokia drauge, mandravojo kely ir sustabdė, bet vos atskridus ir iškart papult į policijos akiratį nekoks ženklas.
Kadangi tuo metu viešėjo George tėvai, tas pokalbis telefonu greit užsimiršo, žinoma, dar spėjau savo versijas išsakyt savo tėvams.
Išlydėjus svečius gavau žinutę su klausimu ar jau paleido Elmirą, lyg nuo manęs tai priklausytų, bet paskambinau skambintu numeriu atgal nuramint sažinę, ir tuos, laukiančius bet kokių žinių. Atsiliepęs pareigūnas gan atgrasiai pasakė jog su Elmira aš kalbėt negaliu, puolė klausinėt kas aš, koks adresas ir tt, kas mane tiesą sakant sunervino, ir net spėjau primąstyt jog vargšę merginą pasiėmė visai ne policija o kokie nors teroristai, ir aplamai ar ji išeis iš ten gyva. Nežinau iš kur manyje atsirado anglų kalbos žinių, bet išaiškint jam, jog neprivalau atskleisti savo asmeninių detalių yra mano teisė ir laisvė, sugebėjau. Pašnekovas iškart tapo draugiškesnis ir puolė aiškint situaciją į kurią pakliuvo Elmira. Mergina bėdoj, jokiu būdu negalinti nei susisiekti nei pagalvoti apie moterį su kuria kartu važiavo ir turinti sugalvot ką veiks toliau. Ir, po dar kažkiek laiko paskambino patys paprašyt kad Elmira pasiimčiau bent nakčiai ir atkalbėčiau ją nuo minties važiuoti dirbt pas 'tą moterį'. Važiavom. Aš dar klausiau tėvų gal jie norėtų pasiimt ją pas save, bent jau yra bendravę ir žino kaip atrodo, bet jie labai gražiai nuo 'bėdos' nusipurtė leptelėję 'gal tegu pas tave pabūna..'
Taip ir susipažinom policijos kabinete. Per 10 minučių išklausiau jos poziciją, neva atvažiavo šeimininkė jos pasiimt iš orouosto su vaiku mašinoj, gražiai kalbėjo, aiškino kiek už ką mokės, ir tuo metu kai Elmira perdavė pinigus už įdarbinimą ir taksi (?!) šiektiek kryptelėjo vairą, tai užmatė kelių policija, sustabdė, prikibo prie kortelių piniginėj, vėliau prie Elmiros (kas kur kada kodėl), moterį išsivedė, bet toji spėjo pinigus perduot savo vaikui. Visą likusią dieną Elmira buvo įkalbinėjama rašyti pareiškimą.
Policijos paaiškinimu Elmirą vežusi moteris yra labai pavojinga ir jie norėtų jog mergina duotų parodymus prieš moterį, neva ji vežusi Elmirą į vergiją, kas pačiai Elmirai atrodė daugiau nei juokinga, mat ji su ta moterim porą savaičių nuolat bendravo skaipu ir jokių užuominų apie pardavimus, vergijas nė nebuvę.
Išleido prašydami, jog ją atkalbėčiau nuo minties susisiekti su 'pardavėja' bei padėčiau 'sugalvot' ką daryt toliau. Perspėjau juos, jog negaliu ilgai laikyt svetimo žmogaus, kad jos nežinau, kad patys ne turtuoliai ir svetimas žmogus namie - pats nebesijauti esąs namie, bet man gražiai nusišypsojo, pasakė, jog geriau pas mane nei gatvėj ar kažkur kur nesaugu, ir parsivežėm merginą pas save.
Aš, vis dar šokiruotai Elmirai milijonus kartų perpasakojau ką man sakė policija, galų gale pati google ėmiau ieškot bet kokių užuominų ar informacijos apie 'pardavėją'.
Radau - http://www.theargus.co.uk/news/9045261.Four_accused_of_using_immigrants_as_slaves_in_Sussex/
Porą dienų po to skambino klaust kaip ji, gal jau nori duot parodymus, ar susisiekė su 'Norka', netgi atvažiavo, pažymėjo telefonus jog, jei kokia bėda, ir skambintume jiems, policija prisistatytų akimirksniu. Nenorėjom viso to savo namie, bet saugumas, pasak pareigūnų, svarbiau. Kompiuterio nebeturiu, nes panelė dieną, naktį sėdi portaluose ir skaipe bei visiems pasakoja kas jai nutiko.. Ir gaila, ir juokinga, ir absurdiška.
muah xx
Kai man paskambino kažkoks policininkas ir paprašė įkalbėt savo 'seserį' važiuot į nuovadą, nes jos kompanjonė jau suimta, vos neužspringau. Visų pirma, nesupratau apie ką jis čia nusikalba, antra, jis padavė telefoną pašnekėt rusakalbei moteriai ar merginai, dabar jau nesvarbu. Ragely išgirdus 'privet, ja tut tolka prijehala, choziajka menja vstretila i mi exali v čičester, nas vot ostanavili mentij, ejo zobrali a menia tut deržut ir čio to govorit. Pa angliski ja to negavarju, što mne delat, ja Artiomke esemeski pasilaju....<...> susirikiavo tada mintyse kas čia per sesė. Po ilgų įkalbinėjimų ji visgi leidosi vežama i nuovadą, o mano galvoje sukosi mintys - įvežė narkotikų arba, vos išlipo iš lėktuvo ir kažką prisidirbo, arba važiavo su kokia drauge, mandravojo kely ir sustabdė, bet vos atskridus ir iškart papult į policijos akiratį nekoks ženklas.
Kadangi tuo metu viešėjo George tėvai, tas pokalbis telefonu greit užsimiršo, žinoma, dar spėjau savo versijas išsakyt savo tėvams.
Išlydėjus svečius gavau žinutę su klausimu ar jau paleido Elmirą, lyg nuo manęs tai priklausytų, bet paskambinau skambintu numeriu atgal nuramint sažinę, ir tuos, laukiančius bet kokių žinių. Atsiliepęs pareigūnas gan atgrasiai pasakė jog su Elmira aš kalbėt negaliu, puolė klausinėt kas aš, koks adresas ir tt, kas mane tiesą sakant sunervino, ir net spėjau primąstyt jog vargšę merginą pasiėmė visai ne policija o kokie nors teroristai, ir aplamai ar ji išeis iš ten gyva. Nežinau iš kur manyje atsirado anglų kalbos žinių, bet išaiškint jam, jog neprivalau atskleisti savo asmeninių detalių yra mano teisė ir laisvė, sugebėjau. Pašnekovas iškart tapo draugiškesnis ir puolė aiškint situaciją į kurią pakliuvo Elmira. Mergina bėdoj, jokiu būdu negalinti nei susisiekti nei pagalvoti apie moterį su kuria kartu važiavo ir turinti sugalvot ką veiks toliau. Ir, po dar kažkiek laiko paskambino patys paprašyt kad Elmira pasiimčiau bent nakčiai ir atkalbėčiau ją nuo minties važiuoti dirbt pas 'tą moterį'. Važiavom. Aš dar klausiau tėvų gal jie norėtų pasiimt ją pas save, bent jau yra bendravę ir žino kaip atrodo, bet jie labai gražiai nuo 'bėdos' nusipurtė leptelėję 'gal tegu pas tave pabūna..'
Taip ir susipažinom policijos kabinete. Per 10 minučių išklausiau jos poziciją, neva atvažiavo šeimininkė jos pasiimt iš orouosto su vaiku mašinoj, gražiai kalbėjo, aiškino kiek už ką mokės, ir tuo metu kai Elmira perdavė pinigus už įdarbinimą ir taksi (?!) šiektiek kryptelėjo vairą, tai užmatė kelių policija, sustabdė, prikibo prie kortelių piniginėj, vėliau prie Elmiros (kas kur kada kodėl), moterį išsivedė, bet toji spėjo pinigus perduot savo vaikui. Visą likusią dieną Elmira buvo įkalbinėjama rašyti pareiškimą.
Policijos paaiškinimu Elmirą vežusi moteris yra labai pavojinga ir jie norėtų jog mergina duotų parodymus prieš moterį, neva ji vežusi Elmirą į vergiją, kas pačiai Elmirai atrodė daugiau nei juokinga, mat ji su ta moterim porą savaičių nuolat bendravo skaipu ir jokių užuominų apie pardavimus, vergijas nė nebuvę.
Išleido prašydami, jog ją atkalbėčiau nuo minties susisiekti su 'pardavėja' bei padėčiau 'sugalvot' ką daryt toliau. Perspėjau juos, jog negaliu ilgai laikyt svetimo žmogaus, kad jos nežinau, kad patys ne turtuoliai ir svetimas žmogus namie - pats nebesijauti esąs namie, bet man gražiai nusišypsojo, pasakė, jog geriau pas mane nei gatvėj ar kažkur kur nesaugu, ir parsivežėm merginą pas save.
Aš, vis dar šokiruotai Elmirai milijonus kartų perpasakojau ką man sakė policija, galų gale pati google ėmiau ieškot bet kokių užuominų ar informacijos apie 'pardavėją'.
Radau - http://www.theargus.co.uk/news/9045261.Four_accused_of_using_immigrants_as_slaves_in_Sussex/
Porą dienų po to skambino klaust kaip ji, gal jau nori duot parodymus, ar susisiekė su 'Norka', netgi atvažiavo, pažymėjo telefonus jog, jei kokia bėda, ir skambintume jiems, policija prisistatytų akimirksniu. Nenorėjom viso to savo namie, bet saugumas, pasak pareigūnų, svarbiau. Kompiuterio nebeturiu, nes panelė dieną, naktį sėdi portaluose ir skaipe bei visiems pasakoja kas jai nutiko.. Ir gaila, ir juokinga, ir absurdiška.
muah xx
No comments:
Post a Comment