Ryt helovynas. Niekad nesupratau nei šventės esmės, nei prasmės. Lietuvoj pamenu kokį siaubo filmą parodydavo, o čia žmonės lyg ir bando priprast prie idėjos, juolab, kad parduotuvių vitrinos visą spalį nukrautos visokiais niekais. Mačiau, perka. Mano laikais (kaip šie žodžiai sendina) kaukes dėdavomės prieš naujuosius, ir visa darželio grupė ar klasė fotografuodavomės prie eglės. Kai paaugau tam tiko užgavėnės, kai užaugau - kaukes dėliojaus kasdien, priklausomai nuo sutiktų žmonių ir situacijų. Čia kaukių populiarumas išauga tik per helovyną, ir dar yra galimybė pabūt visokiais pūkuotais kiškučiais, elfais bei briedžiais per kalėdas. Porą metų, kol neturėjau Eiprilės rengėmės su panom ir mes, bent kosmetiką kartą metuose iš stalčiaus išimdavau, o ir pati idėja susibėgt, pasiurbčiot kokteilių ne su treningais, bei vėliau išeit pasižmonėt į klubus, buvo varomoji jėga.
Praeitais metais pirmą kart gyvenime laikiau rankose moliūgą. Ir pirmą kart ragavau jo sriubos. Pavertus savo dukrą ropojančia katyte, mes labai šauniai praleidom vakarą.
Šiandien iš niekur nieko užpuolė mane sąžinė, jog vien tik moliūgo skaptavimais ir sriubom neatsipirksiu, nes vaikui tai jau neįdomu, todėl nuo pat ryto su Eiprile peckeliojom ant balionų, dažėm popierių, žaidėm su moliūgu, o jai užmigus, visą dienos darbą sukroviau palei židinį. Žinau, kad ryt jokios kaukės jai nespėsiu sukurpti (nors, gal..) o iki vakaro ji jau bus nudraskius paukštelių sparnus, verks iki pamėlynavimo jei nepasiduos balionai, ir dar bus kur pirštus kišt, nes moliūgai užėmė žaislų vietą. Dar valgysim ne sriubą, o košę, kurią katik aptikau šiam [bloge], nors, gal ryt visai kitokie vėjai galvoje siaus.
Gražios šventės švenčiantiems!
p.s. per 7 angliškus metus, dar nė karto neatidariau durų besibeldžiantiems vargšiukams vaikiukams, kurie, kaip bent rodo filmuose, turėtų atkišt morkavą kibirą ir šaukt 'trick or treat'. Aš nei to, nei kito neturiu :)
muah xx
Praeitais metais pirmą kart gyvenime laikiau rankose moliūgą. Ir pirmą kart ragavau jo sriubos. Pavertus savo dukrą ropojančia katyte, mes labai šauniai praleidom vakarą.
Šiandien iš niekur nieko užpuolė mane sąžinė, jog vien tik moliūgo skaptavimais ir sriubom neatsipirksiu, nes vaikui tai jau neįdomu, todėl nuo pat ryto su Eiprile peckeliojom ant balionų, dažėm popierių, žaidėm su moliūgu, o jai užmigus, visą dienos darbą sukroviau palei židinį. Žinau, kad ryt jokios kaukės jai nespėsiu sukurpti (nors, gal..) o iki vakaro ji jau bus nudraskius paukštelių sparnus, verks iki pamėlynavimo jei nepasiduos balionai, ir dar bus kur pirštus kišt, nes moliūgai užėmė žaislų vietą. Dar valgysim ne sriubą, o košę, kurią katik aptikau šiam [bloge], nors, gal ryt visai kitokie vėjai galvoje siaus.
 |
p.s. per 7 angliškus metus, dar nė karto neatidariau durų besibeldžiantiems vargšiukams vaikiukams, kurie, kaip bent rodo filmuose, turėtų atkišt morkavą kibirą ir šaukt 'trick or treat'. Aš nei to, nei kito neturiu :)
muah xx
No comments:
Post a Comment