Googlinau kelias dienas lietuviškus mainus ir visokius kitus pramanus kaip 'atiduotuves', bet labai nesėkmingai. Neserga blogeriai masine psichoze pavadinta 'giveaways' sekdami vieni kitų blogus, 'laikindami' tik tuos, kurie tave 'laikina', nors, gal aš per mažai blogų atradus, kurie turėtų viską viename. Todėl, kad nelikčiau sena tarka susmigus tik į ekraną aš siuntinėju atvirlaiškius postcrossing'e, keičiuos atvirlaiškiais, bei radau kelis įdomius penpal'us instagram'oj ( @aurycka, jei kam labai įdomu) ir visai neseniai atradau swapbot. Vieta kur užsiregistravę žmonės panašiu pobūdžiu kaip ir postcrossing'e siunčia atvirlaiškius, mainosi kažkuo. Reikia susirast norimus mainus, jų kasdien vis naujų kas nors prikuria, palaukt kol susidarys ratelis besimainančių ir iki tam tikros datos išsiūst. Mainai yra paštu USA, International ir Regional Europe, bei elektroniniai, sugrupuoti, sunumeruoti, ir pabaigoj vertinami. Aš jau keičiaus naujokams skirtais mainais, mažom dovanėlėm blogai dienai, dabar rašau pora laiškų, darau dovanėlių krepšelius, ir man labai patinka. Skaičiuojantiems mano leidžiamus pinigus visam šitam pasak jų šū***, norisi priminti, jog aš nerūkau, negeriu alkoholio ar kavos, bei man nereikia krapštyt iš piniginės dozei cheminės nuotaikos, todėl visai negaila nupirkt voką, atviruką bei siuvenyrą, nes visi tie maži dalykai randami laiškų dėžutėj, man atneša daug džiaugsmo, ypač kai lauke minusas. Beje swapbot'e galima daryt ir privačius mainus. Negiriu per daug ir nesiūlau niekam išpūtus akis pult registruotis ir laukt gėrio, nes žmonės ten brangių daiktų nesiuntinėja. Vakar skaičiau forume verkšlenimą moteris, kuri porą savaičių ieškojo informacijos žurnalo (kažkokia skrapbuko kita forma) gamybai, pirko antikvarinį viršelį, sendino popierių spausdino spec šriftu, sudarant įspūdį jog tai George kažkelinto laiškai Anai Bolein, dažė sviestpopierius išgaut kažką unikalaus, džiovino anų laikų populiarintas gėles, surišo viską vaškuotu 'twide' ir dar vašku užštampavo. Negana to, kad gavėja neįvertino to ką gavo, peilis nugaron pasak siuntėjos buvo tas, jog ji mainais už tai gavo spirale jungtą sąsiuvinėlį su iškarpa iš žurnalo, bei 3 lapus prirašytus apie vikingus. Viskas. Ji abejoja ar dar kada keisis žurnalais.
Aš pati 3 vakarus darius įpakavimus bei rinkus ko žmogus pageidauja, gavau visišką priešingybę savo profiliui. Bet nesisielojau, nes mano mainų partnerė akla anglė mėgstanti viską kas pigiausia. Todėl jos dovanas 'patiuningavus' galėsiu išsiūst kažkam kitam. Čia, kaip su mano anksčiau aprašytom kalėdinėm dovanom. Į akis žiūrėt nereikia ;)
Postcrossing'e keičiaus atvirlaiškiais daugiau nei pusmetį, kol pirmą kart praeitą savaitę gavau mėgstamiausią atviruką. Swapbot'e taipogi reiks palaukt, kol pagal reitingų skalę būsiu priimta į rimtesnius mainus (taip taip, ne visi mainai mano nosiai)
Instagramoj įvedus tag'ą #swapbot galima pasižvalgyt kuo žmonės dalijasi.
Muah xx
Iki-internetinėje jaunystėje ko aš tik nedariau. Ir laiškus su prie jūros išmestom smulkmenom... Dabar tik prokrastinuoju. Viskuo kaltinu internetą. :)
ReplyDeletePostcrossingas man atsibodo. Nes vis gi norisi atsako daugiau nei "thank you for a nice postcard". Norsi dialogo.
Esu gavusi labai įdomių atviručių. Bet "rankų darbo" tai atsiprašant, tragedijos. Pvz. ant balto popieriaus atspausdintas primityvus ornamentas alia gėlė ir belekaip nuspalvintas spalvotom kreidelėm. Ir čia ne 3 m. vaiko darbas. Suagęs žmogus tai vadina "handmade".
Labai žaviuosi tavo hobių įvairove.
Nžn kodėl aš nedarau "giveaway". Gal bijau, kad niekas nenorės ir už dyką?
ReplyDelete:D:D:D:D:D:D
Oj Ieva, tu kaip visada į taikinį. Postcrossingas, kad ir labai smagi idėja, bet man norisi daugiau. Štai prieš porą dienų gavau kažkokį rožinį lapuką su pora pieštų lyg ir keksiukų, kažkokiu užrašu, bei telefono nr juosta. Surinkau su visu šlamštu ir nešiau rušiuot, kol galų gale pamačiau kitoj pusėj rašyta ranka, iš tiesų net dėkot už tokį junk'ą nesinori. Ir iš 90 atsiūstų atvirukų gal kokius 6 pagal norimą sarašą atrinkčiau. Todėl ir ieškau kitų alternatyvų nes atvirlaiškiai ir šiaip gražūs atvirukai labai patinka. Instagram'oj matau, kas ką pasiruošęs keist. Ir laiškų rašymas, arbatos, iliustracijos visai kitaip žiūrisi. Aš vakar bobiškų rožių ant vokų pripaišiau, paštininkė jau sakė, kad manęs labiausiai laukia, nes jai miela malonu žiūrėt ne į baltus vokus, ir aš kaip spirgas keptuvėj šokinėju iš laimės, kad ne man vienai gražu :) o swapbot'e yra nuorodos, kaip ką kokiu kiekiu siūst, tik vieni stengias labiau, o kiti su savo rožiniais pigiais helou kičiais irgi galvoja, kad kažką labai mielo iš savo namų išneša.
DeleteHobių geriau būtų mažiau, nes labai daug pradėtų darbų atidėta, nes mūza pasitraukia, arba užkliūnu už kažko įdomesnio, ir vaikštau zigzagais namus apvertus :D
Lietuviai, skaitantys blogus matyt netiki, kad gali kažką gaut už dyką :D
P.s. paišaliot ant vokų nebaisu, nes jie vistiek makulatūron keliauja. O atviruko daryt aš dar ilgai nesiryšiu, ir tų, su kuriais keičiuos savadarbiais laiškais, atvirukais ir niekučiais paprašau, kad neklijuotų 3 juostelių washi ir vadintų tai atviruku :)
DeleteDar beje galvoju, ot varau ant kitų, o kai pati nusiūsiu Sedovai laišką, tai ir jai šokas bus :D
Na, kiek pastebėjau, Anglijoj su dizainu tragedija. Kalbu apie "daugumą", o ne vienetus.
ReplyDeleteKad ir jų gėlių puokštės - tik grindim šluoti. Bet kokių spalvų chrizantemos ar šiaip atrodo - kas liko nuo vakar nežiūrėdamas sukišau.
Šiandien su gimtadieniu padovanojo man atvirutę - žino žmonės, kad aš pati menininke save vadinu, tai parinko. Rankų darbo. Net vardas kitoj pusėj ranka užrašytas - reiškia autorė nesigėdyja, o priešingai - autorinė atvirutė.
O nesikeikiant tai - blt pzdc - labai atsiprašant. Kitaip perteikt negaliu. Šviesiai žalias popierius - toks žydntis pelėsis - kaip aš vadinu šią spalvą. Ir sidabriniai lipdukiniai rėmeliai, ir lininis sotras siulas priklijuotas, perkryžiuotas. Ir penkialapės gelytės. Ir blizgantis siūlas. Žodžiu - krasota, eto strašnaja sila. Ot as storas lininis šniūras prikijuotas su paprasta permatoma lipnia juostele, taip, kad matosi...
Ir žmonės stengėsi. Ir kas darė, ir kas pirko. Ir dar turbūt brangi. Ir galvoja, kad man patiks.
O man baisu - čia tik pavizdys kaip negalima daryti.
Mano vidinis dizaineris plaukus raunasi iš siaubo...
O jų parduotuvių iškabos? Brangus rajonas, posh pardės - plastikinės baisios lentos virš pardžių...
Kažkodėl man atrodo, kad tu taip "gražiai" nesugebėtum, kad man šokas būtų. :)
Juokas ima įsivaizduojant tamstos veido išraišką meno kūrinį registruojant ;)
Delete6 metus pragyvenus Velse ir pražliumbus, kad į jokias pardes negaliu eit, aš visgi atsipučiau Braitone. Yra pora gatvelių iš kurių išeit nesinori, ir viskas labai jauku, sava. Tiesiog norisi eit ir viską pačiupinėt, kas man pačiai yra atradimas, nes vaikščiot po pardes kankynė. Man ir Mančestery vieną skersgatvį buvo užrodę.. Ir pastatų ten daug gražių yra. Ir turgus kažkur užkampy warehouse kur menininkai rūbų ir kitų įdomybių randa.
Mano visažinis mylimas vaikinas, kurio sesuo dar daugiau žinanti, ypač apie madas ir dizainus, man kažkada aiškino, jog 80% britų yra žemo sluoksnio, nesuformuoto estetinio jausmo asmenys, kurie gali sau leist tik pigaus dizaino greitos kaitos gaminius. Beigi jie nori dar pigiau, todėl šitaip žydi visi primarkai, pykoksai ir next'ai. Kokybės taipogi ieškot neverta nes kitą savaitę reiks viską pakeist nauju. Tą sistemą 'atseit' užvežė neišsilavinę emigrantai, juodadarbiai, kuriems iš tiesų ar reikalingos tiesios siūlės angliško tvido švarke? Jiems ir švarkų nereikia. O visi kiti likę procentai prekinasi Harrods'e, liberty bei dizainerių salonuose, kur kainos, kaip ir pati rašei - iš oro.
O su gėlėm, apsiverksiu..
Ir parašysiu ne savadarbį laišką, dėl visa ko :D