Keista naktis buvo. Vos užsimerkiu ir matau kaip vienas broliukų iš vampyrų dienoraščių žada man aukso kalnus, parsiveda namo, pas ex'o tėvus, kambarin antrame aukšte. Vis atlekia palot keturkojis, ex'o mama nešina skalbinių krepšiu renka kojines nuo grindų, jis man vis žada amžiną meilę, burkuoja į ausį, glaustosi..
Prabundu. Pykteliu, kad nepamačiau kaip kas toliau vyko ir vėl užmiegu.
Matau, kaip kitas broliukas parsiveda mane į tą patį kambarį, ir žada, burkuoja, meilinasi dar labiau ir šilčiau, o man kaip ir nebejauku, nes 'vakar' su jo broliu čia gulinėjau..
Prabundu.
Taip gal kokius 6 kartus, kol paryčiui pamačiau jog tam kambary esu viena, o atėjus ex'o mama mandagiai bando išprašyt mane lauk, nes čia nebe mano namai..
Kažkokioj stoty susipažystu su gauja metalistų ir visi mes sėdę į japonišką 'bullit' traukinuką, važiuosim kažkur. Dar spėju pamatyt atbėgančius brolius išsigandusiais ir išsiilgusiais veidais, lyg ir norisi išlipt, bet jei negaliu pasirinkt vieno, tada geriau nei vieno.. Traukinukui pajudėjus metalistai išsitraukė gitaras ir aš prabudu išgirdus žadintuvą.
Po tokių sapnų, jaučiuos kaip trenkta. Tokia, pusę gavus, kitą pusę atidavus. Kvaila šypsenėlė net lietui lyjant, mintys..
O serijalo jau porą mėnesių nemačiau. Ir ex'o namuos porą metų nebuvau, o realių brolių, kuriuos labai mėgau jau 8 metus nemačius, nors, su vienu jų kartkartėm virtualiai paburkuojam..
Turėčiau išsitraukt Jungo raštus ir paskaitinėt kur ir kas mano sapnuos slepiasi, bet aj..
Oj tiesa, šviesa. Saulėta per pastarąjį mėnesį buvo 3 kartus. Vieną tokią saulėtą dieną keliavau atgal pas gydytoją nešina savo depresijos testo rezultatais. Nėra, sako, tau depresijos. Per mažai taškų surinkai. Keistai jie šiais laikais ligas nustatinėja.
Man labai trūksta saulės, kirba mintis emigruot kur šilčiau. Dar trūksta nutrūkusių kambariokų ir kaimynų, kurie prie laužo gitarom brazdena, bei garsiai svajoja.
Muah xx
Prabundu. Pykteliu, kad nepamačiau kaip kas toliau vyko ir vėl užmiegu.
Matau, kaip kitas broliukas parsiveda mane į tą patį kambarį, ir žada, burkuoja, meilinasi dar labiau ir šilčiau, o man kaip ir nebejauku, nes 'vakar' su jo broliu čia gulinėjau..
Prabundu.
Taip gal kokius 6 kartus, kol paryčiui pamačiau jog tam kambary esu viena, o atėjus ex'o mama mandagiai bando išprašyt mane lauk, nes čia nebe mano namai..
Kažkokioj stoty susipažystu su gauja metalistų ir visi mes sėdę į japonišką 'bullit' traukinuką, važiuosim kažkur. Dar spėju pamatyt atbėgančius brolius išsigandusiais ir išsiilgusiais veidais, lyg ir norisi išlipt, bet jei negaliu pasirinkt vieno, tada geriau nei vieno.. Traukinukui pajudėjus metalistai išsitraukė gitaras ir aš prabudu išgirdus žadintuvą.
Po tokių sapnų, jaučiuos kaip trenkta. Tokia, pusę gavus, kitą pusę atidavus. Kvaila šypsenėlė net lietui lyjant, mintys..
O serijalo jau porą mėnesių nemačiau. Ir ex'o namuos porą metų nebuvau, o realių brolių, kuriuos labai mėgau jau 8 metus nemačius, nors, su vienu jų kartkartėm virtualiai paburkuojam..
Turėčiau išsitraukt Jungo raštus ir paskaitinėt kur ir kas mano sapnuos slepiasi, bet aj..
Oj tiesa, šviesa. Saulėta per pastarąjį mėnesį buvo 3 kartus. Vieną tokią saulėtą dieną keliavau atgal pas gydytoją nešina savo depresijos testo rezultatais. Nėra, sako, tau depresijos. Per mažai taškų surinkai. Keistai jie šiais laikais ligas nustatinėja.
Man labai trūksta saulės, kirba mintis emigruot kur šilčiau. Dar trūksta nutrūkusių kambariokų ir kaimynų, kurie prie laužo gitarom brazdena, bei garsiai svajoja.
Muah xx
No comments:
Post a Comment