Kol pirmosiomis šių metų minutėmis fotkinau šaltąją ugnelę (gal dabar jos kitaip vadinasi, nes žiežirba nutūpus ant rankos tikrai jos nesušaldė) susigalvojau naujų planų šiems metams.
Didieji šių metų planai:
 |
| ši foto klaidžiojo feisbuke porą savaičių. Man tinka. Reiks vėl pradėt gert ir rūkyt. |
1. Metai be mėsos - jau porą metų ji kasdienos ingredientas. Stengiaus prisijaukinti britišką virtuvę, nes dažniau sukuos tarp britų, nei kitataučių. Anksčiau, darbe valgant mišraines ar troškinius britai žiūrėdavo į lėkštę perkreiptais veidais, klausdavo kas čia, kaip vadinas, ar tai tikrai valgoma, ir su kuo valgoma. Dėl to mano meniu atsirado daugiau angliškų patiekalų, kurie man ne prie širdies, bet su pavadinimu. Šiemet aš nusprendžiau atsisakyt mėsos, ir palaipsniui mažint gyvulinės kilmės produktų kiekį spintelėse ir šaldytuve. (Tai taikau tik sau, nes G kategoriškai prieš daržoves, jam gi matai, vidurius nuo jų paleidžia) Tokiam apsisprendimui liksiu dėkinga Ritai Mishkel ir štai šiam video.
2. Išmokt kaligrafijos meno - mano mama tai darė puikiai. Gaila tik, kad visi jos plunksnakočiai ir braižymo priemonės buvo išmesti/pamesti, ir man reikia juos pirktis pačiai. Nors, gal taip ir geriau.
3. Kas savaitę užbaigti kokį anksčiau pradėtą darbelį, arba imtis naujo. Aš dievinu amatus, žmogaus o ne staklių ir mašinų masinę gamybą. Juose daugiau emocijų ir šilumos.
4. Nuvažiuot į Švediją ir Lietuvą.
5. Kartą per savaitę išeit pasivaikščiot visiems kartu. Bet kur.
6. Markutės ant gaunamų atvirlaiškių - nerealios. Naujas hobis?
7. Pastūmėt remontus namuose. (ta tigrinė medžiaga vietoj užuolaidų ir baimė išsitept rūbus ramstant sienas koridoriuj tikrai ne rojus)
8. Būt kaip visi. Bent metus. Per daug kartų girdėjau 'nu tu tai visada, kad tik ne kaip visi'. Laikas skaityt bulvarines naujienas, pamėgt turginius rakandus ir rūbus, rožinę spalvą, blizgiukus, pop muziką, prisiklijuot blakstienas bei gelinius nagus, papildyt 'kosmetyčką' nauju tušu, lūpdažiais, lakais, kvepalais, ir tuo kiekiu džiaugtis bei girtis, svajot apie auksines grandinėles, žiedus bei auskarus. Gert, rūkyt ir išmokt šeimininkaut. Tikėt masinėm propagandom, šmeižimais ir horoskopais (šiemet man prognozuojami labai konfliktiški, apsisprendimų metai, echh).
9. Gal dar kokio darbo pasidairyt, savanoriavimo, ar bent kursų. (nedirbu jau virš 2jų metų. Nesimokau - pusantrų. Man tai gyvenimo rekordai, kurie varo iš proto)
10. Nepamiršt artimųjų bei patinkančių, ir išmokt pačiai pasidomėt kaip ir kuo jie gyvi.
Kaip čia viską per metus spėt.. ;)
muah xx
O čia rimtai "buti kaip visi"? Taik juk baisiai nyku.
ReplyDeleteAš ne medikė, bet kiek suprantu, nuo daržovių pasileidžia, nes trūksta enzimų, kurie virškina daržoves, o jų organizmas negamina pats, gauna vėl gi iš vaisių/daržovių. Tokis užburtas ratas.
Internete apie tai galima paskaityti.
Aš pati dabar laikausi 5 skirtingos žalios (raw) daržovės/vaisiai į dieną. Plius pagaminti. Kas yra visiškai nesunku, pvz. morka, abuolys, bananas, salieras, kopūstas, salota, persimonas, granatas. Ir jau va kiek!
būt kaip visi, man sunkiausia užduotis, nes tarp tų, kurie nori kad tokia būčiau vis išlenda, koks mano tikrasis bruožas ir viską sugadinu o draugaut tik su tais, kurie kaip aš, gali būt laikoma visu tuo 'izmu', ko neapsisprendžiu, ar noriu.
ReplyDeleteo daržovės daugeliui tikrų anglų yra sudėtingas dalykas. Kažkada jiems pasakė jas virt, ir jie į žalią morką žiūri nepasitikėdami, ligos matai visokios ir tt. Labai daug anglų augo negalėdami daryt kitaip nei reikia, mamos vaikams besiaikštijantiems prie lėkščių leisdavo ' to eat the most expensive bits', kas visada būdavo mėsa. :) Reiks pasišviest truputį apie enzimus, gal pas mane jų per daug, nes nuo nieko pačiai nepasileidžia :D
bet tai dauguma - neišprusę, nuobodūs padarai su baziniais poreikiais?
ReplyDeletekam taip save žaloti?
matyt aš su neteisingais anglais bendrauju. :)
matyt per ilgai stengiaus vienodai mylėt visus žmones. Nes man jų visų gaila. O jei tokių yra šeimoj (mano ji labai didelė). Nors, šeima labiausiai ir žaloja. Visus, be išimties.
DeleteYra toks posakis, koks esi, tokie ir žmonės aplink. Ir pasakyk tu jiems, kad jie kažkuo netokie, neteisingi, netinkami..
Tai nebūtinai "neteisingi". Teisingumų tiek, keik žmonių. O kiekvienas turi teisę rinktis su kuo bendrauti ir kokiu būti.
DeleteJei šeima - let it be.
Jie tokie, kokie yra. Jei visai blogai - galima tiesiog mandagiai pakęsti, jei išeina - priimti tokius, kokie yra, bet nebūtina pačiai tapti tokia, kaip kiti.
Jei aš bendrauju su pensininkais - niekas nesitiki, kad ir aš tokia būsiu. Gyvenu su 3 bernais. Irgi nesiruošiu keistis pagal juos. Mes tiesiog sugyvenam. Gerai sugyvenam, nes visi skirtingi ir ne*isam vienas kitam proto.
Chameleonas keičia spalvą ne tam, kad įtikti. Jis medžioja.
Iš mano ankstyvos bendravimo su berniukais patirties - kuo daugiau stengsies prisitaikyti, įtikti, patikti, adaptuotis - tuo daugiau lips ant galvos ir mažiau vertins.
DeleteBuk savimi, tikėk savimi, mylėk save. Kitkas ateis.
Šeimoj yra moterų, kurioms tobula moteris yra visada padaranti valgyt, sutvarkanti namus, žiūrinti serialus, ir viską nusprendžianti už vyrą (va šito punktelyje neparašiau). Jos nesupranta kaip gali būt kitaip. Aš iš patirties žinau, kad gali būt kitaip, ir sau esu tobula tokia, kokia esu :) bet, kad pasisvečiavus nereiktų keiktis 'ko aš ten trenkiaus, vistiek įrodynėdamos savo tiesas susipjovėm' noriu pabandyt nesiparint, kad mane vis moko ir moko kaip reikia gyvent normaliems žmonėms :D be jokių ten paveikslų, spalvų, madų, svajonių, mūzų, knygų bei siūlų. Ir dar be tų 'oh, jei turėčiau milijoną..'
Delete