prieš užaugant

Rytoj ta diena, kai vos prabudus veidrody ieškosiu naujų raukšlelių, bandysiu išjaust kokius nors pasikeitimus, maišysiu tešlą, tepsiu sumuštinius, pjaustysiu daržoves, ir dar nežinau, džiaugsiuos ar nelabai. Anksčiau išliūdėdavau savo gimtadienius, nes jie tokie visai ne gimtadieniniai būdavo, o dabar, kuo toliau, tuo labiau dzin. Todėl būtina kažką parašyt dar šiandien.
Nieko labai įspūdingo nenuveikiau per tuos beveik 32 metus, neįkopiau į Everestą, nenardžiau koralų rifuose, nepozavau žurnalų viršeliuose, nesavanoriavau Afrikos kaimuose, galų gale neaplankiau visų Europos šalių. Man būna, kad save pakandžioju už nesiektas svajones, kitų, o ne savo norų paisymą, pavirkauju, kad šiemet net neieškojau darbo ir nežiūrinėjau ką siūlo artimiausias bent jau koledžas. Tarsi metai praėję veltui.. Aš vaiko auginimą ir priežiūrą suprantu ne 'mamiškai', o žiūriu iš verslesnio atspirties taško, dėlko nesutariam su G, mat jo manymu aš turiu tupėt namie, o jis viskuo pasirūpins.
O apie turėjimus ir siekius, aš jau turiu visko gerokai per daug, ir daugelį dalykų darau ne dėl varnelių dėliojimo gyvenimo užduočių saraše, o dėl to, kad patinka. Arba nedarau visai, nes žiauriai tingiu.
Vakar buvo ta mėnesio diena, kai didieji naujų metų planai daugeliui iš mūsų pasimiršta. Arba atvirkščiai, pradeda matytis rezultatai. Aš iš nuobodulio net savaitės planus rašytis pradėjau, kaip kad moko verslius, nieko nespėjančius, man to reikia, kad aš kažką padaryčiau ar neužmirščiau :)
Kas gero?

aplankytos pro - pro tetos patikrinimui, ar galim turėt šunį

namų darbai

savaitiniai pasivaikščiojimai

geros kaimynės skolinančios roges

ten vis paieškau mūzos

Tiek mažai nuveikiau, o sausio ir nebeliko. Labiausiai įsiminė kelionė į Londoną traukiniu. Dėl inžinerinių darbų kelionė paprastai trunkanti valandą, truko keturias, su vaiku - amžinybę. Tėvo miegojimas kartu su dukra. Jis ją migdęs gal kokius 3 - 4 kartus, todėl kiekvienas kartas man yra didžiausia šventė akims ir širdžiai. Dar, gavau dovanų iš žmogaus, nuo kurio paprastai nieko gaut neturėčiau ir tėvo žmonos reakcija pamačius - 'kaip čia suprast, mes tai jai nieko nedovanojam'.. Oj, ta moteris, nusipelno knygos.


muah xx