Dieta

 Kurią čia dieną žiūrėjau vienos nuostabios moters nuotraukas ir patikėjau žinoma, bet akims buvo šokas :) sukūdo. Labai labai. Iš tokios su lašinukais, paliko tokia, be lašinukų. Žinoma puoliau klaust kokie vaistai taip pagelbėjo, ką darė, atsakė, kad jokių vaistų, ir aplamai nieko nedarė, porą savaičių vat tokių buvo ir viskas. Aš žinau kaip nieko nedarant galima sukūst, taip darydama praeitą mėnesį 5 kilogramus priaugau. Užtai man jos pasikeitimas tapo labai didele dingstim kažką padaryt, kad bent jau per Eiprilės gimtadienį nesisukčiau nuo kamerų, o labai plačiai demonstruočiau savo pačią gražiausią šypseną (čia kiek persigyriau, bet tiek to).
Jau kurį laiką prisijungus prie grupės (internetinės, o ne kokios sporto salės), kur visos labai kilniu noru davėm pažadą kažką pakeist savo mityboj, kasdienybėj, galvoj, per 100 dienų. Pusė laiko praėjo, o aš tik paskaitau kaip kitoms sekasi, jei sekasi. Todėl ėmė ir atėjo diena, kai aš visgi nusprendžiau save išbandyt. Porą kartų peržiūrėjau filmuką [Fat, Sick & nearly Dead], ir jau sekančią dieną į blenderį mečiau vaisius ir daržoves. Ir puoliau ieškot siulčiaspaudės, nes daržovių kokteilis su visa burnoj besiveliančia lasteliena buvo laaabai jau nekoks gerti. Per tas porą kokteiliavimo dienų (iki kol atsiuntė siulčiaspaudę) aš patyriau visako: gal nereikia, brangu (per vieną dieną sukokteiliuojami beveik 15 svarų), galvos skausmai, skausmai palei širdį, skrandžio spazmai, bet po 3 dienų jie baigėsi. Po savaitės sulčiavimo, aš labai sušalau ir kažkodėl nusprendžiau, jog sušilsiu pakramčius krekerių. Po jų dalinaus bulvių koše su šeimyna. O dar po to radau vegetariškų 'kotletų'. Dabar visą sulčiavimo procedūrą darau iš naujo, ir jei bus šalta, jungsiuos šildymą, o ne žiūrėsiu  kas šaldytuve. Dar tokia [moterėlė] propaguojanti žaliavalgystę ir visokiais ymanomais būdais badavus, kažkur rašė, jog sulčiaujant reikia išgert 5 litrus sulčių. Neišeina man kas pusvalandį spaust sultis, jei per dieną 2 litrus išgeriu, jau galiu sau per petį paplekšnot. Ir beje, labai įdomu atradinėt naujus skonius. Niekur dar neieškojau nei informacijos apie sulčiavimą, nei receptų, nei patarimų ar nutarimų, bet pasisekusius užsirašau ateičiai, nepasisekusius šiaip ne taip išgeriu, žodžiu, žaidžiu. Kai man 'atrado' skydliaukės nepakankamumą (hipotirozė), daktaras apgailestaujančiu tonu perspėjo, jog storėsiu. Man žūt būt reikia pažiūrėt ar kiek pakūdėsiu. Nepabandžius nežinosiu.
O dar berašydama spėjau paskaitinėt porą straipsnelių apie skydliaukę ir sultis [čia] ir [čia].

muah xx