Monday 10 September 2012

Kai man pasiseka

Šiandien iki pietų nemiegojom. Anksčiausiai sukilom, nes pats laikas vaiką vest svert. Paskutinį kart gegužės gale svėrės.
Blogo juodrašty guli įrašas apie gimdymą, pribuvėjas (midwife's), sveikatos prižiūrėtoją (health visitor'es), ir džiunglių įstatymus, gal kokį vakarą klaidas pataisius publikuosiu.
Išsikrausčius iš Velso, pirma, ką dariau - susiradau sveikatos prižiūrėtoją, nes senoji aiškino, jog ji reikalinga iki kol vaikui sukanka 7.
9 mėnesius iš eilės Eiprilė keliavo svertis, kažkokios moterys paklausydavo mano nuogastavimų jei tokių buvo, dalino skrajutes su informacija, nukreipė į šeimos centrą, kur keliavom į masažus, vaikų žaidimų valandėles, paskaitėles apie ugdymą ir tt. Ten mane pagyrė, jog esu pirmoji 'iš kitur' atvedusi savo vaiką, nors šalia esančioj poliklinikoj registruota 180 kitataučių vaikų. Aš, kad po to neverkšlent, kaip gaila viską palikt, iš karto pasakiau, jog mano vizitai čia laikini, mat ieškom namų, ir neaišku kur rasim.
Jau 7tas mėnuo, kai išsikraustėm ir iš ten. Pirma, ką dariau atsikrausčius, puoliau ieškot sveikatos prižiūrėtojos, maža kas. Kone tam pačiam pastate įsikūrę šeimos gydytojai, darželis ir vaikų priežiūros centras su biblioteka. Su gydytojais čia viskas tvarkoj, net geriau nei pas senuosius paracetamolio mylėtojus bei ligų 'gūglintojus', bet vaikų centru - nusivyliau. Šiandien buvo mano 5tas apsilankymas. Bet iki tol, visus kartus, kai klausiau kur kreiptis dėl Health Visitor'ės, sakė, jog čia tokios nėra, kad nežino, kaip veikia sistema, ką daryt atsikrausčiusiems naujokams - jei kas blogai, 'pas gydytoją eikit' - guodė. Kokie vaikų užsiėmimai? - 'mm,  galim paieškot, bet priklauso kokiai vietovei priklausot'. Iš kur žinot, kur kokie patikrinimai? - 'gal gydytojos klauskit'. Aišku, tos moterėlės, kurios svėrė ir atsakinėjo į su vaiku, o ne paieškom susijusius klausimus, buvo normalios, bet ta, kuri priima ir registruoja (Dieve padėk).. Svėrėjos, deja atsakyt į klausimus apie vietoje veikiančią sistemą negalėjo, nes visos iš vis kitų Braitono apylinkių kaskart į skirtingus vaikų centrus tam tikrom valandom važiuoja.
Šiandien man pasisekė! Dirbo visiškai nauji veidai, visi su lig vienu. Ačiū tam aukštai, buvo ir nauja registratorė, nes senąjai nebebūčiau šypsojusis. Eiprilė per 3 su puse mėn. tepriaugo pusę kilogramo. (Gerai, gerai neverkšlenu, ne paršiuką auginu). Moterėlė aikčiojo, kokia ji aukšta palyginus su vietos vaikų statistika, tada toptelėjo, jog jei žino, kokie vietos vaikai, maž žinos ir apie sveikatos prižiūrėtojus. Pasibėdavojau, kad gyvenu čia jau tiek, ir toks net nesaugumo jausmas, jog nėra tos Health visitor'ės, kad nežinau ar galiu eit į tam tikrus vaikų centrus, ar jie man 'priklauso' ar tektų raudonuot atsiprašinėjant, jog ne ten pataikėm. Kad galų gale vaikui tuoj 2 sueis, o niekas jos sugebėjimų ir neįvertins (nelabai aišku ar mes jais girtis galim). Pasirodo, moterėlė vietinė, akis tik plėtė ir plėtė jog dar neturim prižiūrėtojos, galų gale konstatavo, jog senoji registratorė turėjo 'issues with not Brits'. Užpildė formą, kurią atseit gryžus į ofisą perkels į duomenų bazę sužiūrėt, kas ir kaip jau parašyta apie dukrą. Pasiguodžiau dėl vaiko kalbos. Lai nepuola manęs mamelės, kurių vaikai raiškiai sako eilėraščius ir atkartoja žodžius, jog nepanikuočiau, kai ateis laikas ji pradės irgi. Aš nepanikuoju, ji pradės, bet dabar ji manęs priėjus mama nepavadina, tėčio irgi. Ji rodo rankom, jei žino, kur kas yra, žino, koks gyvūnas kokį garsą skleidžia, bet 6 - 20 žodžių, kuriuos jau turėtų sakyt - nėra. Iš tiesų - nėra nė vieno.
Mano mama albume surašius žodžius, kuriuos sakiau metų ir 8 mėn, ir žodžius - metų ir 10 mėn. Albume, per 2 mėn žodžių prirašyta kone trigubai daugiau, ir aš į tą lėtesnių statistiką nepapuoliau. Klausiau G. mamos, kaip vystėsi jos vaikai, nenoriai pripažino, jog 2 paskutinieji iki 2 metų net nevaikščiojo, nekalbėjo, vartė knygutes, ir laaaaabai ilgai nedarė ant puodo. Ji sako jie nenorėjo, abu paskutiniai vaikai sako, jog mamai nebuvo laiko jų sužiūrėt vienu metu, tad nenuostabu. Užtat jie kone piktybiškai iškelia faktą, jog tie greitai mokęsi ir mamas džiuginę dabar dirba fabrikuose už 18 štukių per metus, o va jie abu ir kiti jų pažįstami 'lėtesni', baigę univerus ir nesigėdija algalapių.
Aš papeikiau save, kad pati apsunkinu vaiko kalbą, nes kol esam dviese šnekinu lietuviškai, vos grįžta tėtis - angliškai. Arba, vienu metu rodės jau supranta lietuviškai, o po beveik mėnesį trukusių anglakalbių svečių vizito, nešnekėjau lietuviškai, kad neparint šalia sėdinčių, ir ji rodės mieliau klausės anglų kalbos. (Esu milijoną kartų susidūrus su priekaištais dėl kalbos. Darbe su lietuviais reikalavo kalbėt angliškai, mat žmonėms paranoja, jog juos apšneka. Į norimą polikliniką registravo tik kai 'nesupratau', kodėl kambarioką priima, o man vietos nėra. Ne anglė - sakė - gydytojams sunkiau. Mokytis irgi mykdami priėmė,  po to, kai išdėsčiau versijas apie vietinius, tingėjimą, pastangas, integraciją, bei norą mokytis)
Svėrusi moterėlė nežinojo, kaip man geriau kalbint vaiką, užtai atsivedė kolegę. Pastarąjai buvo perpasakoti mano klausimai, nuogastavimai, net 6 kartus pabrėžta, jog esu lietuvė. Toji, visą laiką šnekėjusi su kitom mamom pašnibždomis, man kone rėkė, jog privalau vaiką kalbint ukrainietiškai. 'Tėtis lai šnekina ją angliškai, visi kiti ją šnekins angliškai, bet mamos liežuvis turi išsukt tik ukrainietiškus žodžius! Su ja, tik ukrainietiškai, ir kai kitą kart atvesi ją svert, noriu iš jos išgirst bent 6 ukrainietiškus žodžius! Nenoriu, jog ji iš tavęs girdėtų angliškus žodžius!' Va taip. Po to ji aprimo, ir pažadai, jog jos viską sutvarkys ir aš turėsiu vaiko sveikatos prižiūrėtoją, jau vyko pašnibždom. Ieškau ebay ukrainiečių žodyno.


muah xx

No comments:

Post a Comment