Galvojau, būsiu tų mamų, kurios spėja pakišt pagalvę vaikui griūnant.
Ji griuvo augdama ir bumbtelėdavo į kampus, bet minutė ašarų, ir skausmas pamirštas.
Ji jau žino atstumus namuose, tad gali vaikščiot užsimerkus, ką dažnai ir daro.
Šiandien ne jos diena.
Tėtis pastatė skalbinių kabyklą vidury virtuvės. Sukosi sukosi ji tarp rankšluosčių ir kad trenks į stalo kampą, kad tas net dzinktelėjo. Maniau, jog ji kaukštelėjo kumščiu. Bet už sekundės abi išsigandusios viena į kitą sužiurom, ir ji pasipylė ašarom. 5 minutėms. Ant skruostikaulio liko mėlyna dėmė, kuri kas valandą vis plėtėsi ir keitė spalvą. Lauke lijo. Išėjom pasižmonėt, tiksliau atradom fermą už dyką (!!) kur ji galėjo pasidairyt į visus y-a-ha, cip cip, mū, ir vuf vuf. Nors ji labiau domėjos lietumi, nes į lietų išėjo pirmą kartą. Visada mašinoj, ar po politilenu vežime, o dabar pati sau su guminukais per balas, kombinezonu ir mama bei tėčiu iš paskos. Pridengiau mėlynę kapišonu.
Užsukom į banką išsikeist atostpinigių (rašiau, jog taupom). Besimaivydama, ir šokinėdama aplink eilėje stovinčias moteris sugalvojo bėgt, užkliuvo už oro, virto, ranka slystelėjo, veidu bumbtelėjo į grindis. Cypė, verkė, rėkė. 5 minutes. Toj pačioj veido pusėj, kur ir mėlynė, aplink akį patinę ir gerokai paraudę. Antakis, poakis, ir šnervė. Jau beveik girdžiu daugelio mamų priekaištus, 'juk mergaitė, saugot reikia, neleist lakstyt'.
muah xx
Ji griuvo augdama ir bumbtelėdavo į kampus, bet minutė ašarų, ir skausmas pamirštas.
Ji jau žino atstumus namuose, tad gali vaikščiot užsimerkus, ką dažnai ir daro.
Šiandien ne jos diena.
Tėtis pastatė skalbinių kabyklą vidury virtuvės. Sukosi sukosi ji tarp rankšluosčių ir kad trenks į stalo kampą, kad tas net dzinktelėjo. Maniau, jog ji kaukštelėjo kumščiu. Bet už sekundės abi išsigandusios viena į kitą sužiurom, ir ji pasipylė ašarom. 5 minutėms. Ant skruostikaulio liko mėlyna dėmė, kuri kas valandą vis plėtėsi ir keitė spalvą. Lauke lijo. Išėjom pasižmonėt, tiksliau atradom fermą už dyką (!!) kur ji galėjo pasidairyt į visus y-a-ha, cip cip, mū, ir vuf vuf. Nors ji labiau domėjos lietumi, nes į lietų išėjo pirmą kartą. Visada mašinoj, ar po politilenu vežime, o dabar pati sau su guminukais per balas, kombinezonu ir mama bei tėčiu iš paskos. Pridengiau mėlynę kapišonu.
Užsukom į banką išsikeist atostpinigių (rašiau, jog taupom). Besimaivydama, ir šokinėdama aplink eilėje stovinčias moteris sugalvojo bėgt, užkliuvo už oro, virto, ranka slystelėjo, veidu bumbtelėjo į grindis. Cypė, verkė, rėkė. 5 minutes. Toj pačioj veido pusėj, kur ir mėlynė, aplink akį patinę ir gerokai paraudę. Antakis, poakis, ir šnervė. Jau beveik girdžiu daugelio mamų priekaištus, 'juk mergaitė, saugot reikia, neleist lakstyt'.
muah xx
No comments:
Post a Comment