Kol neturėjau Eiprilės, ir šiaip, jauna, tokiu oru aš rydavau knygas, mezgeliodavau, vėliau mirc'au, ieškok'nesiderinajokiagalūnė, žodžiu sėdėjau prie pc įvairiausiuose portaluose, dar vėliau sufacebook'ėjau, dabar skaitinėju svetimus blogus, ir pasvajoju, jog visai neblogai būtų jei mintys pačios susirašytų, ir nereiktų jų iš naujo karpyt, kraipyt, dėliot, išmastyt ir tikėt, jog visai protingai čia sugalvojau. Toks buvo, yra ir bus mano poilsis. (žinoma, pailsiu ir kai kurių žmonių kompanijoj, bet kai jų šalia nėra, ir negaliu augint katės bei šuns, pc is my life)
Beje, visada galvojau jog kitoj ekrano pusėj būtinai sėdi koks/kokia neišvaizdi persona pilna rūpesčių ir kompleksų, kramto nagus, krapšto spuogus, kamuojamas vienatvės, baimių yra atstumtas ir visoks kitoks neapsiplunksnavęs ančiukas/asmuo.
Paaugus supratau, kad prie pc sėdi visi, kas 'atsikandę' žmonių. Bet koks parašinėjimas, susirašinėjimas, vykęs ar ne - neskausmingas, juolab, kad nereikia žiūrėt į akis.
Ateity aš galbūt patapsiu kokio 'delfi' komentatore ar nuoširdžiai kiauras dienas aiškinsiu savo tiesas supermamos'e. Brrrr..
Šiandien aš ilsiuosi, nes vis dar viskas krenta iš rankų, kada gi nustos? Išsirinkau vieną blogą ir sakau paskaitinėsiu, vistiek knygų naujų neprisipirkau tokiems atvejams, o pdf'u ne visos atsiverčia.
Čia tuoj vėl pasipils negatyvioji 'aš'.
Na ir kodėl būtent šiandien, būtent šitą blogą bakstelėjau? Visada pasišaipau Georgei, jog geriausi filmai jau parodyti, dainos išdainuotos, knygos parašytos, rūbai pasiūti. Mes visiškai viską kopijuojam, imesdami menką šaukštelį prieskonių ramindami save, kad va, mano, geriau, skaniau, ir tt. Ne, ne ne aš nepurkštauju, kad mano kažkas su -'iau' galūne, o tiesiog pamačiau, kad daugelis dalykų, žodžių, pastabėlių, citatų ir panašių 'išmastymų' pas autorę jau surašyta, o pritaikyt kažkurį jų savo blogui pakeitus sakinio struktūrą yra kažkaip rūgštoka. Esu atradus kelis beveik vienodus Amerikos moterėlių blogus, tai net nebeįdomu, kaip ir visi tie žurnalai kioskuose, jei 'Moteris' rašo apie kokį tai Egiptą, tai ir 'Ieva' ir 'Cosmopolitan' apie tą patį, tik kitais sakiniais ir kitom nuotraukom viską pagražindami.
Blogą man rašyt darosi įdomu, nes čia, kaip pas kokį psichologą kabinete galiu pusvalandį rašyt, ką tik noriu, ir nepergyvent, jog pažiūrėt į akis bus gėda (?!) nes tikimybė mane sutikt gatvėj tolygi loterijai. Nėra būtinybės pasiteisint kodėl kas ir kaip vyksta, galvojama, gyvenama. Skaityt jo irgi nebūtina, bet visgi viliuos, kad tėti, Tu paskaitai ir pakraipai galvą į ką aš išaugau.
Taigi šiandien aš paskendus Ievos minčių jūroj, netgi kilo pagunda kalbint George važiuot Mančesterin lankyt draugų, paslankiot gatvėm ir įsivaizduot, jog tuoj tuoj iš už kampo išlys ji..
muah xx
Beje, visada galvojau jog kitoj ekrano pusėj būtinai sėdi koks/kokia neišvaizdi persona pilna rūpesčių ir kompleksų, kramto nagus, krapšto spuogus, kamuojamas vienatvės, baimių yra atstumtas ir visoks kitoks neapsiplunksnavęs ančiukas/asmuo.
Paaugus supratau, kad prie pc sėdi visi, kas 'atsikandę' žmonių. Bet koks parašinėjimas, susirašinėjimas, vykęs ar ne - neskausmingas, juolab, kad nereikia žiūrėt į akis.
Ateity aš galbūt patapsiu kokio 'delfi' komentatore ar nuoširdžiai kiauras dienas aiškinsiu savo tiesas supermamos'e. Brrrr..
Šiandien aš ilsiuosi, nes vis dar viskas krenta iš rankų, kada gi nustos? Išsirinkau vieną blogą ir sakau paskaitinėsiu, vistiek knygų naujų neprisipirkau tokiems atvejams, o pdf'u ne visos atsiverčia.
Čia tuoj vėl pasipils negatyvioji 'aš'.
Na ir kodėl būtent šiandien, būtent šitą blogą bakstelėjau? Visada pasišaipau Georgei, jog geriausi filmai jau parodyti, dainos išdainuotos, knygos parašytos, rūbai pasiūti. Mes visiškai viską kopijuojam, imesdami menką šaukštelį prieskonių ramindami save, kad va, mano, geriau, skaniau, ir tt. Ne, ne ne aš nepurkštauju, kad mano kažkas su -'iau' galūne, o tiesiog pamačiau, kad daugelis dalykų, žodžių, pastabėlių, citatų ir panašių 'išmastymų' pas autorę jau surašyta, o pritaikyt kažkurį jų savo blogui pakeitus sakinio struktūrą yra kažkaip rūgštoka. Esu atradus kelis beveik vienodus Amerikos moterėlių blogus, tai net nebeįdomu, kaip ir visi tie žurnalai kioskuose, jei 'Moteris' rašo apie kokį tai Egiptą, tai ir 'Ieva' ir 'Cosmopolitan' apie tą patį, tik kitais sakiniais ir kitom nuotraukom viską pagražindami.
Blogą man rašyt darosi įdomu, nes čia, kaip pas kokį psichologą kabinete galiu pusvalandį rašyt, ką tik noriu, ir nepergyvent, jog pažiūrėt į akis bus gėda (?!) nes tikimybė mane sutikt gatvėj tolygi loterijai. Nėra būtinybės pasiteisint kodėl kas ir kaip vyksta, galvojama, gyvenama. Skaityt jo irgi nebūtina, bet visgi viliuos, kad tėti, Tu paskaitai ir pakraipai galvą į ką aš išaugau.
Taigi šiandien aš paskendus Ievos minčių jūroj, netgi kilo pagunda kalbint George važiuot Mančesterin lankyt draugų, paslankiot gatvėm ir įsivaizduot, jog tuoj tuoj iš už kampo išlys ji..
muah xx
Ačiū, kad radai. :)
ReplyDeleteVisada prašom į mano šlapią Manchesterį! ;)
Duok žinią, jei susiruoši.
xx