Jau rašiau apie dovanas. Privalau parašyt dar. Būtų žinoma geriau, jei rašyčiau angliškai ir atspausdinus bei įrėminus pakabinčiau matomiausioj vietoj namuose.
Boxing day Anglijoj yra pirmoji diena, kai prasideda žiemos išpardavimai, ir kitatikiai (na ir vietiniai) lyg išprotėję lekia į parduotuves daiktų. Boxing day taipogi yra tų dienų, kai žmonės gali nešt nenorimas dovanas atgal į parduotuves, gražinimui.
G mama vos atvažiavus pradėjo džiūgaut, jog pagaliau išpardavimai, mat ji būtent išpardavimų laikotarpiu 'užsiperka' kitiems metams. Ir dovanas ir dekoracijas. Vadina ji tai 'buying something for free'. Vakar pirmą kart per 7 metus išėjau į parduotuvę pažiūrėt kaip tie žiemos išpardavimai atrodo, ir jei ne žmonių gausa, kuri mane dažniausiai atbaido, sutinku su tuo pirkimu už dyką. Visa kalėdinė atributika prieš šventes kainavusi keliasdešint svarų, dabar kainuoja vos kelis svarus.
Bet dabar apie dovanas. Nes jų gavau, ir neleidžiu sau atsilikt nuo kitų blogerių nepasigirdama. Kitamet teks sarašą papildyt, mat bent 3 dovanos dar laukia manęs kituose miestuose.
Radau straipsnį MK, ir daug panašių straipsnių iškart po Kalėdų, bet užkliuvo šis labiausiai, mat net ir dovanose populiarusis psichologijos mokslas bando įžvelgti vaikystės nuoskaudas.
Tarp kitko prasitarsiu, kad psichologiją studijavau 3 metus auditorijoj, o nuo tada, kai ji tapo populiari - savarankiškai, beveik pusę savo gyvenimo. Galiu drąsiai prisipažint, jog esu visokia, kokia tik norėtų mane žmonės pavadinti, bet šio straipsnio autorė vaikiškus kaprizus galėjo aprašyt kitoj temoj.
Gavau patalynės komplektą. Ne tokį dryžuotą ar taškuotą ar pilką ar žalią, kokius parduotuvėse nužiūrinėjau, bet žinojau, kad nauja patalynė namuose ne pro šalį.
Gavau rinkinį voniai, būtina dovana, kasmet pati sau dovanodavau, bet šį kart nereikėjo. Gavau aišku ne tokį, į kurį dūriau pirštu sakydama, jog jei dirbčiau, sau pasidovanočiau, mat ir pakuotė ir buteliukai ir aprašymai tiko akims, nosiai ir odai. Šie skirti jautriai odai, bet apsimesiu jog po truputį vystanti oda - jautri oda ir stebėsiu pokyčius.
Kiek anksčiau gavau visokių Kalėdinių dekoracijų, žvakių, lempučių, labai džiaugiaus, nes puošiau jais namus, ir galvojau, kad senelis protingas tokias dovanas įteikdamas iš anksto ir leidžiantis išvyniot, o ne laikyt po eglute ir laukt kitų metų, kad rakandėliais pasinaudot.
Apie šokoladus, saldainius, sausainius nepostringausiu, jie tinkama dovana visada ir bet kuriuo metų laiku, nors, saldainių dėžė su elniais, eglute ir snaigėm vasarą nesižiūrėtų, anyway..
Laikas perliukams.
Ponia C. žino mano nuomonę apie visas paundines, primarkus, pykoksus, ir kitas pigučių niekučių parduotuves. (Poundland, Primark, Peacocs, ir visos 'money saver' parduotuvės man yra kažkas nesuprantamo, nebent reikia vienkartinių lėkščių, kempinėlių indams ar maikelės vienam vakarui, ant kurios siūdinčiau aplikacijas) Nesu rūbų kaupėja, blizgučių garbintoja, bet visada matau iš kokio audinio rūbas siūtas, ir pati mieliau renkuos verčiau rečiau, bet geresnės kokybės audinį. Taipogi, ten pažiūrėjus į daiktus, norisi verkti nuo pigios beskonybės.
Kažkada su ponia C. vaikščiojom jos gimtam mieste po parduotuves, ir ji paprašė 'įkišt nosį' į kažkurią viskasviename salių. Pamačiau lentyną pagalvių, pamenu tariau, jog nė už ką tokios nepirkčiau, net jei ji ir tekainuoja svarą, net jei galėčiau pasiūt norimą užvalkalą. Nepirkau, tai gavau.
Dar toje pačioje parduotuvėje prie lentynų vaikams, sau murmėjau, jog akvarelė gal ir gerai, tuo labiau kai panelė keliaus į mokyklą, niekur nesidėsiu ir pirksiu pieštukus, sąsiuvinius būtent iš čia, tada pačiupinėjau kažkokį maišelį su labai neišvaizdžia bite, kurią reikia pasidaryt pačiam, pasakiau 'na ir kas tokios norėtų, baisu', ir nuėjau. Tokią gavau. Dar gavau kelias plastmasines sages - rožines pelėdas, nesvarbu, jog prieš porą savaičių ilgai ir nuobodžiai kartojau, jog jos jau atgyvena, dabar lapių ir zuikių metas, o kitamet maž avelėm dizaineriai užsikrės.
Gavau dar kažką, dėl ko norėjosi verkt, bet labiausiai iš vėžių išmušė knyga - 'puošniosios močiutės' bei kaklo papuošalas skirtas 70metėms, na gerai gerai, jei ne joms, tuomet tikroms leidėms.Aš, jas gavusi 30metė, pasijutau nurašyta sena boba.
Nereaguočiau taip nedėkingai jei tuos perliukus būčiau gavus iš kitų žmonių, kurie nežino/negirdėjo, ko tikrai nenoriu.
Prieš porą valandų mano bendramintė super miela klasiokė man pavirkavus feisbukke, pakomentavo tiesiai į dešimtuką: 'buna buna... ir ne tik per Kaledas. Sakai ko nori, kas idomu - negausi, sakai, ko nenori, kas nepatinka - tai butinai kas nors padovanos. Tai ir galvoji - ar zmogus taves nemegsta ar jam is tikruju tokia dovana tobula atrodo...'
Jau prisiekiau, kad kitamet neimsiu dovanų, bet pagalvojau, jog įžeist žmones lengviausia, ypač tuos, kurie dovana už dovaną atsilygina, bei visada dovanų laukia ir dovanot nori. Tai bent paprašysiu ne pačių pigiausių šampūnų, bent megztinius skalbčiau jo netaupydama.
Dar ta tema virkavau tėvo žmonai, jos manymu: D -'yra zmoniu kurie galvoja kam pirkti gera dovana jei pati gauni suda. taip kad reik pirma paciam dovanot gera o paskui is ko nors laukt. as niekada geru dovanu ir nelaukiu ka gaunu man gerai'
P.S. Kai atvykau į Angliją mažai apie ją žinodama, visažiniai porą metų čia gyvenę tautiečiai aiškino, jog boxing day - diena kai žmonės išneša iš namų nenorimus daiktus ir sudeda ant šaligatvio. Kiek gyvenu, nieko ant šaligatvių nesu mačius. Anglų teigimu, boxing day likusi iš tų laikų, kai ponai savo kalėdinio maisto likučius, sudėdavo į dėžes ir atiduodavo tarnams. Kaip ten yra iš tikrųju, tuoj pat 'pagūglinsiu'.
P.P.S. http://en.wikipedia.org/wiki/Boxing_Day
Boxing day Anglijoj yra pirmoji diena, kai prasideda žiemos išpardavimai, ir kitatikiai (na ir vietiniai) lyg išprotėję lekia į parduotuves daiktų. Boxing day taipogi yra tų dienų, kai žmonės gali nešt nenorimas dovanas atgal į parduotuves, gražinimui.
G mama vos atvažiavus pradėjo džiūgaut, jog pagaliau išpardavimai, mat ji būtent išpardavimų laikotarpiu 'užsiperka' kitiems metams. Ir dovanas ir dekoracijas. Vadina ji tai 'buying something for free'. Vakar pirmą kart per 7 metus išėjau į parduotuvę pažiūrėt kaip tie žiemos išpardavimai atrodo, ir jei ne žmonių gausa, kuri mane dažniausiai atbaido, sutinku su tuo pirkimu už dyką. Visa kalėdinė atributika prieš šventes kainavusi keliasdešint svarų, dabar kainuoja vos kelis svarus.
Bet dabar apie dovanas. Nes jų gavau, ir neleidžiu sau atsilikt nuo kitų blogerių nepasigirdama. Kitamet teks sarašą papildyt, mat bent 3 dovanos dar laukia manęs kituose miestuose.
Radau straipsnį MK, ir daug panašių straipsnių iškart po Kalėdų, bet užkliuvo šis labiausiai, mat net ir dovanose populiarusis psichologijos mokslas bando įžvelgti vaikystės nuoskaudas.
Tarp kitko prasitarsiu, kad psichologiją studijavau 3 metus auditorijoj, o nuo tada, kai ji tapo populiari - savarankiškai, beveik pusę savo gyvenimo. Galiu drąsiai prisipažint, jog esu visokia, kokia tik norėtų mane žmonės pavadinti, bet šio straipsnio autorė vaikiškus kaprizus galėjo aprašyt kitoj temoj.
Gavau patalynės komplektą. Ne tokį dryžuotą ar taškuotą ar pilką ar žalią, kokius parduotuvėse nužiūrinėjau, bet žinojau, kad nauja patalynė namuose ne pro šalį.
Gavau rinkinį voniai, būtina dovana, kasmet pati sau dovanodavau, bet šį kart nereikėjo. Gavau aišku ne tokį, į kurį dūriau pirštu sakydama, jog jei dirbčiau, sau pasidovanočiau, mat ir pakuotė ir buteliukai ir aprašymai tiko akims, nosiai ir odai. Šie skirti jautriai odai, bet apsimesiu jog po truputį vystanti oda - jautri oda ir stebėsiu pokyčius.
Kiek anksčiau gavau visokių Kalėdinių dekoracijų, žvakių, lempučių, labai džiaugiaus, nes puošiau jais namus, ir galvojau, kad senelis protingas tokias dovanas įteikdamas iš anksto ir leidžiantis išvyniot, o ne laikyt po eglute ir laukt kitų metų, kad rakandėliais pasinaudot.
Apie šokoladus, saldainius, sausainius nepostringausiu, jie tinkama dovana visada ir bet kuriuo metų laiku, nors, saldainių dėžė su elniais, eglute ir snaigėm vasarą nesižiūrėtų, anyway..
Laikas perliukams.
Ponia C. žino mano nuomonę apie visas paundines, primarkus, pykoksus, ir kitas pigučių niekučių parduotuves. (Poundland, Primark, Peacocs, ir visos 'money saver' parduotuvės man yra kažkas nesuprantamo, nebent reikia vienkartinių lėkščių, kempinėlių indams ar maikelės vienam vakarui, ant kurios siūdinčiau aplikacijas) Nesu rūbų kaupėja, blizgučių garbintoja, bet visada matau iš kokio audinio rūbas siūtas, ir pati mieliau renkuos verčiau rečiau, bet geresnės kokybės audinį. Taipogi, ten pažiūrėjus į daiktus, norisi verkti nuo pigios beskonybės.
Kažkada su ponia C. vaikščiojom jos gimtam mieste po parduotuves, ir ji paprašė 'įkišt nosį' į kažkurią viskasviename salių. Pamačiau lentyną pagalvių, pamenu tariau, jog nė už ką tokios nepirkčiau, net jei ji ir tekainuoja svarą, net jei galėčiau pasiūt norimą užvalkalą. Nepirkau, tai gavau.
Dar toje pačioje parduotuvėje prie lentynų vaikams, sau murmėjau, jog akvarelė gal ir gerai, tuo labiau kai panelė keliaus į mokyklą, niekur nesidėsiu ir pirksiu pieštukus, sąsiuvinius būtent iš čia, tada pačiupinėjau kažkokį maišelį su labai neišvaizdžia bite, kurią reikia pasidaryt pačiam, pasakiau 'na ir kas tokios norėtų, baisu', ir nuėjau. Tokią gavau. Dar gavau kelias plastmasines sages - rožines pelėdas, nesvarbu, jog prieš porą savaičių ilgai ir nuobodžiai kartojau, jog jos jau atgyvena, dabar lapių ir zuikių metas, o kitamet maž avelėm dizaineriai užsikrės.
Gavau dar kažką, dėl ko norėjosi verkt, bet labiausiai iš vėžių išmušė knyga - 'puošniosios močiutės' bei kaklo papuošalas skirtas 70metėms, na gerai gerai, jei ne joms, tuomet tikroms leidėms.Aš, jas gavusi 30metė, pasijutau nurašyta sena boba.
Nereaguočiau taip nedėkingai jei tuos perliukus būčiau gavus iš kitų žmonių, kurie nežino/negirdėjo, ko tikrai nenoriu.
Prieš porą valandų mano bendramintė super miela klasiokė man pavirkavus feisbukke, pakomentavo tiesiai į dešimtuką: 'buna buna... ir ne tik per Kaledas. Sakai ko nori, kas idomu - negausi, sakai, ko nenori, kas nepatinka - tai butinai kas nors padovanos. Tai ir galvoji - ar zmogus taves nemegsta ar jam is tikruju tokia dovana tobula atrodo...'
Jau prisiekiau, kad kitamet neimsiu dovanų, bet pagalvojau, jog įžeist žmones lengviausia, ypač tuos, kurie dovana už dovaną atsilygina, bei visada dovanų laukia ir dovanot nori. Tai bent paprašysiu ne pačių pigiausių šampūnų, bent megztinius skalbčiau jo netaupydama.
Dar ta tema virkavau tėvo žmonai, jos manymu: D -'yra zmoniu kurie galvoja kam pirkti gera dovana jei pati gauni suda. taip kad reik pirma paciam dovanot gera o paskui is ko nors laukt. as niekada geru dovanu ir nelaukiu ka gaunu man gerai'
A - 'as butent tokiu principu ir dovanoju. uz suda sudu atsilyginu, jus irgi ta pati darot. jusu kokia drauge ta pati daro, taip ir susidaro ratas. as nesitikiu mandru dovanu, tokias pati galiu nusipirkt. man daug geriau kai nieko nedovanoja, tada nereikia vertint sudas ne sudas.'
Štai tokie šūdini reikalai su tuo stebuklų metu.
P.S. Kai atvykau į Angliją mažai apie ją žinodama, visažiniai porą metų čia gyvenę tautiečiai aiškino, jog boxing day - diena kai žmonės išneša iš namų nenorimus daiktus ir sudeda ant šaligatvio. Kiek gyvenu, nieko ant šaligatvių nesu mačius. Anglų teigimu, boxing day likusi iš tų laikų, kai ponai savo kalėdinio maisto likučius, sudėdavo į dėžes ir atiduodavo tarnams. Kaip ten yra iš tikrųju, tuoj pat 'pagūglinsiu'.
P.P.S. http://en.wikipedia.org/wiki/Boxing_Day
Muah xx
No comments:
Post a Comment