Monday 17 December 2012

Ruošiamės, puošiamės

Oj, pamiršau, kad rašau dienoraštį.
Nebuvo apie ką bėdavot, nebuvau namie, o ir užsikrėčiau šventinėm nuotaikom. Su G ir dukra puošėmės namus, planavom prisiplanavom visokių gerų dalykų ateičiai, pasijuokėm, jei bus pasaulio galas už kelių dienų, bent jau namai tam paruošti :) mes patys žinoma, nepasiruošę, todėl ir planuojam.
 Pirmos šventės savo namuose!
Ta proga atvažiuoja jo tėvai, ir visi kartu sėsim Kalėdinių pietų, pagal angliškus papročius (įpročius). Dėl tokio apsisprendimo teko ilgai ginčytis su tėvais, mat jie nori visų vaikų Kūčioms, nori tikros pilnos šventės, o aš atsisakau. Nuo tada, kai tėvai atvyko į Angliją, Kūčioms važiuodavom pas juos, Kalėdų rytą važiuodavom pas G tėvus pietų, laiku žinoma nespėdavom, ir šventės tapdavo pykčių proveržiais, kai nori ir reikia visur būt, o niekur nespėji laiku, nes abiejų tėvai gyvena 200 mylių atstumu. Šiemet pirmą kartą išgirdau replikas 'taip būna, kai gyveni su anglu'.
Pamenu, lygiai toks pats šventinis procesas būdavo kasmet gyvenant su lietuviu, skirtumas tas, kad gyvenom pas vienus iš tėvų, tad arba važiuodavom į svečius arba gryždavom namo, bet mano tėvų atmintis, pastebėjau, prastėja, ir mano tėvas bus tas, nuryjantis gėlą, kad jo žmonos vaikai mielai švenčia kartu, o jo dukra (palaidūnė) kepa kalakutą kitiems (iš tiesų ir pačiai dėl to liūdna, bet, kad G tėvai norėtų atvažiuot žinojom dar tada, kai mano tėvai svajojo važiuot šventėms Lietuvon). Žinoma pamatysiu savuosius prieš šventes, mat sesers dukra gimė dieną pries Kūčias, ko aš praleist sau neleidžiu, ir jau sekmadienį dundėsim Londonan padalint ir pasirinkt dovanų ;) Sėdžiu ir ruošiu save priekaištų atakai :)
Taigi, šventinė nuotaika..
Aš stengiuos neašarot dėl nušautų vaikų Amerikoj, stengiuos nepamiršt kalbos, kai kasdien paskambina senutė kaimynė atsiprašinėdama, jog šiemet neparašys mums kalėdinės atvirutės, mat labai sunkiai serga, ir neina niekur iš namų. Turiu planą chuliganą, atsivest ją pas save, nes žinau, kad šias šventes ji gali praleist viena.
 Dienomis kai Eiprilė miega lankstau krepšelius kalėdiniams saldėsiams, vakarais siuvu gėlytes - segtukus, kurių dalį  penktadienį nešiu į mėgstamiausią labdaros parduotuvę, o kitą siūsiu ex grupiokei, su kuria palaikom itin šiltus ryšius. Turiu kvailą svajonę, kad bent 10 mergaičių kartą juos įsisegtų, o (Dollzz ) taptų tam padedančia terpe.
Ir žinoma žiūrinėju, kaip kas pasipuošė namus. Visi skirtingai, kiekvienas savaip, vieni super puošniai, kiti paprastai. Šiemet mums didžiausia dilema buvo lempučių spalva ant eglutės. Visgi likom ištikimi mėlynoms, geltonas išornamentavę ant lango miegamąjame.
Kaimynai priešaky visas kiemo 'lubas' apraizgė lemputėm, kurios kasdien iki 00.00 žybčioja. Jei ne jie, vakarais plaudama indus, pro langą matyčiau juodą kiaurymę. Reiks padėkot.
 Trečios Eiprilės Kalėdos. Jai vis dar nesvarbios nei šventės, nei dovanos, bet kaskart pamiegojus ir įžengus į kambarius taria 'uaaaauu' ir, jei savo kambary - kankina daiktelius ant stalelio, jei sėdimąjam - tampo aplikacijas, bei vis 'nusiskina' kokį burbulą. Ir valgo šokoladines monetas.
Laikas kept sausainėlius, pakuot likusias dovanėles, susitvarkyt namus, sukabint likusias dekoracijas,vakarais mėgautis šviesom, gert imbierinę arbatą, ir sulaukt datos.

Muah xx

No comments:

Post a Comment