Friday 28 December 2012

Iki Kalėdų


Supykau iš tiesų ant pasaulio pabaigos. Taip linksmai lėkiau į labdaryną padovanot segtukų, parbėgus išsidžiovinau plaukus, susirinkau įdomiausius Eiprilės žaisliukus, įsijungiau G aparatūrą muzikai, ir belaukdamos kažko vis atsidurdavau virtuvėj, indus rikiavau kriauklėj ir prie jos, viskas buvo dzin, taip linksma, puošnu, namai žibėjo, mirgėjo, mes žaidėm, krykštavom, šokom, iki G gryžo namo. Tada supratau, kad visgi teks susiplaut indus, siurbliuot kilimus, ir laukt ne pabaigos, o G tėvų ir sekmadienį aplankyt savo tėvą su šeima.
Tėvams, kaip ir mums pirmos šventės savo namuose. Prieš tai jie gyveno pas kažką, su kažkuo, vėliau su sesers šeima, ir pagaliau atskirai. Jų butas tipinių lietuvių. Lietuviški baldai, dekoras ir atmosfera. Net maistas šaldytuve lietuviškas. Tarsi jie niekada nebūtų išvažiavę iš ten. Jausmas lyg gryžčiau namo.
Sesers dukrai 2. Taip džiaugiaus spėjanti susiruošt, kad pamiršau fotoaparatą namie. O jis pasirodė labai svarbi švenčių dalis, nes fotografija telefonu beveik prilygsta anų laikų, kai tėvai pyškino saulutės fotikais, ir užsidarę voniose ryškindavo nuotraukas. Skirtumas tas, kad yra spalvų ir begalė fotkių, iš kurių gali rinktis, užsimerkęs, atsimerkęs, kramtai gumą, žiovauji ir gražiai atrodai.

prie senelių žaisliukų

pas princesę, kurios grožiui išryškinti trūko kad ir muilinuko

oro gėrėjos. (Eiprilės skardinė tuščia, aš tų mamų, kurios neskuba 'duoti vaikui visko pabandyt')

jau tapo tradicija, visada, kai visos 3 susitinka, baba privalo pasportuoti.

Gryžus namo turėjau kvailų norų išsivirt bent kisieliaus, bet padarė man arbatos ir dingo norai. Kitadien G mama pasakojo, kokios nervingos visada būna Kalėdos, kaip reikia daug ruoštis, kaip viską daryt kaip visko tiek daug, šitiek streso, tai patariau pradėt ruoštis anksčiau. Tariau sau, jog, šiemet tiek to, apseisiu be 12 patiekalų, apseisiu be tradicijų ir Kūčių, o paklausysiu pasakų apie dovanas,jų laukimą (G mama prisiekiu, dovanų laukia labiausiai) kaip anglai (tiksliau G šeima) švenčia, ko tikisi, ką veikia ir žinoma, kiek suvalgo.
G pažadėjo, jog kitamet šventes švesim su mano tėvais.

Eiprilės Kūčios


Senelio Šalčio belaukiant.



 

muah xx




No comments:

Post a Comment