Ant palangės baigia sudžiūti 2 paskutiniai gvazdikai. Jau pamiršau kokie jie gražūs ir daug metų gėrėjaus laukų bei kiemo gėlėm, kol vieną vakarą G gryžo iš parduotuvės nešinas glėbiu raudonų, didelių gvazdikų, tokių, kokius mūsų mamos gaudavo per gimtadienius. Todėl juos iš naujo įsimylėjau.
Prieš kelis metus, aš išgyvenau gėlių badą. Niekas jų nedovanojo, pati neauginau, aplink neaugo, o parduotuvėse žinoma pirkdavau, bet jos netraukė nei spalvom, nei kvapais ( Anglijoj gėlės bekvapės). Tuo metu R pradėjo siūti gėles. Į atlapus, į plaukus, į ausis. Turiu pakankamai ir jomis puošiu garderobą bei papildomus aksesuarus.
Dollzz Home - dviejų kūrybingų seserų kampelis. Su viena jų kartu mokėmės siūti. Man patiko jos stilius, plonumas, laisvės pojūtis ir žiedai. Dar patiko, kad abiejų bernai gyveno Vilniuj, ir porą kartų teko draugiškai sėdėt traukiny, važiuojant į svečius. Kurį laiką gyvenom kas sau, bet nuostabiojo interneto dėka atgijo ryšys, turim bernus anglus, ir kas man kelia juoką, abu iš to paties miesto, nors vienas kitą vargu ar pažįsta. Kartu laukėmės, planavom kartu lauktis ir ateity, bet aš užsisvajojau, ir nespėjau į naujųjų nėščiųjų gretas.
Atsiradus vaikui R pradėjo siūti ir vaikiškus rūbelius. Ėmė kurti kone puokštes galvos juostoms, žiūriu, ir laukiu savosios.
Kai sudėliojau savo pirmuosius segtukus, labiausiai žinoma jais grožėjausi pati, kai kurie svečiai ir vaikų centro savanorės. Dar Eiprilė. Ji taip ilgai savąją nešiojo, kad ta gėlelė tapo vargingesnė už gvazdikėlius ant palangės, o ir prieš mėnesį nuplyšo žiedlapis. Tada toptelėjo, kad laikas karpyti naują, o gal geriau kelias iš karto, kad galėčiau jomis pasidalinti. Nežinau ar kas tokių gėlių pasaulyje prisėjęs, bet tikrai nesu pirmoji. Antrąją gėlytę sėkmingai nešioja Eiprilės pusseserė Mančesteryje. Ir nešioja labai dažnai, nes, pasak G mamos, kažkas gatvėje juos sustabdė paklaust, kur pirko, kas be galo sužavėjo Jude, todėl, kaip ir kažkada rašiau, ji labiau įvertina darbą, kai jis giriamas ir norimas.
Žieminės gėlės (geriausiai jos atrodo ir nešiojasi žiemą, kirptos iš ecofi veltinio (ekologiško poliesterio, išgauto pergaminant naudotus plastikinius butelius)
Mano geros nuotaikos sutinkant pasaulio pabaigą, žiedai:
Muah xx
Prieš kelis metus, aš išgyvenau gėlių badą. Niekas jų nedovanojo, pati neauginau, aplink neaugo, o parduotuvėse žinoma pirkdavau, bet jos netraukė nei spalvom, nei kvapais ( Anglijoj gėlės bekvapės). Tuo metu R pradėjo siūti gėles. Į atlapus, į plaukus, į ausis. Turiu pakankamai ir jomis puošiu garderobą bei papildomus aksesuarus.
 |
| Gėlės iš Dollzz Home |
Dollzz Home - dviejų kūrybingų seserų kampelis. Su viena jų kartu mokėmės siūti. Man patiko jos stilius, plonumas, laisvės pojūtis ir žiedai. Dar patiko, kad abiejų bernai gyveno Vilniuj, ir porą kartų teko draugiškai sėdėt traukiny, važiuojant į svečius. Kurį laiką gyvenom kas sau, bet nuostabiojo interneto dėka atgijo ryšys, turim bernus anglus, ir kas man kelia juoką, abu iš to paties miesto, nors vienas kitą vargu ar pažįsta. Kartu laukėmės, planavom kartu lauktis ir ateity, bet aš užsisvajojau, ir nespėjau į naujųjų nėščiųjų gretas.
Atsiradus vaikui R pradėjo siūti ir vaikiškus rūbelius. Ėmė kurti kone puokštes galvos juostoms, žiūriu, ir laukiu savosios.
Kai sudėliojau savo pirmuosius segtukus, labiausiai žinoma jais grožėjausi pati, kai kurie svečiai ir vaikų centro savanorės. Dar Eiprilė. Ji taip ilgai savąją nešiojo, kad ta gėlelė tapo vargingesnė už gvazdikėlius ant palangės, o ir prieš mėnesį nuplyšo žiedlapis. Tada toptelėjo, kad laikas karpyti naują, o gal geriau kelias iš karto, kad galėčiau jomis pasidalinti. Nežinau ar kas tokių gėlių pasaulyje prisėjęs, bet tikrai nesu pirmoji. Antrąją gėlytę sėkmingai nešioja Eiprilės pusseserė Mančesteryje. Ir nešioja labai dažnai, nes, pasak G mamos, kažkas gatvėje juos sustabdė paklaust, kur pirko, kas be galo sužavėjo Jude, todėl, kaip ir kažkada rašiau, ji labiau įvertina darbą, kai jis giriamas ir norimas.
Žieminės gėlės (geriausiai jos atrodo ir nešiojasi žiemą, kirptos iš
Mano geros nuotaikos sutinkant pasaulio pabaigą, žiedai:
No comments:
Post a Comment