Friday, 28 December 2012

Kalėdukės

G mama ėmė kosėti apie 6tą ryto, taip leisdama suprasti, kad ji nekantrauja pažiūrėt, ką atnešė senelis. Ji žinoma pažadino Eiprilę, kuri, pažadino mus.  G pykdamas ant mamos už tokį ankstų rytą ilgai nesirideno iš lovos, ko pasekoje, tėvai į kambarį įžengė apie 9tą, bet tada reikėjo pusryčiaut, ruošt kalakutą ir daržoves. Mačiau kaip jos laukimo ugnelė akyse vis silpniau dega, tad teko paskubinti G, pasisukti virtuvėj, bei aprengti dukrą. Maisto ruošime absoliučiai jokio streso nebuvo, viskas buvo pašauta orkaitėn laiku, visų įgeidžiai patenkinti, ruoša ir tvarkymas pasidalinta.
Senutė kaimynė keletą dienų prieš tai pasiguodė jog nėra pakankamai užtikrinta savimi eiti į svečius, bet neatsisakytų kalėdinių pietų. Todėl apsiskaičiavom viską taip, kad įpareigoti pietums, neužsisėdėtume prie eglutės ir pietūs netaptų vakariene.
Tuo metu, kol namus tvingdė kepamo kalakuto kvapas, mes išvyniojom dovanas.
 Galiu paverkt? Aš suprantu, jog dauguma dovanų buvo supirkta vyresnės kartos, ir kad galbūt tie žmonės kai kuriuos daiktus pirkosi sau, bet namie išpakavę neliko patenkinti, tad perpakavo man. Garbės žodis kitamet jei kas ką dovanos, atiduosiu atgal net nepažiūrėjus. Bet juk Kalėdos, stebuklų metas ir aš neturiu teisės burbėti. Tiesa, išvyniojus kelias dovanas leptelėjau, kad pavasarį visgi važiuosiu į bagažinių turgų (car boot sales) pardavinėt visų tų daiktų, mat per kelis metus jų jau prisirinko ne vienas, o nuotraukų kur man ant kaktos susimeta raukšlės bei lūpų kampučiai nusvyra tai žemyn tai dar kažkur, nei pačiai žiūrėt, nei kitam parodyt. Užtai dukra liko viskuo patenkinta, kas man visgi yra svarbiausia.
Be visų tų ašarų dėl bereikalinio žmonių uždarbių švaistymo, man Kalėdos visai patiko. Ramios, be galo sočios, tipiškos angliškos, kai labai svarbu atitinkamas kiekis visako lėkštėj, kai didžiausia dilema - užpilo gausa. Svarstymai koks padažas pas dukteris ant pudingo ir ar aplamai jos pudingą valgė. Spėliojimai, kaip, kuri ir kada išsikepė kalakutą, ar gerai iškepė. Karalienės kalba ir krakerių plėšymas, angliško humoro žinutė viduje, kurio aš matyt niekada nesuprasiu. G mamos prašymu, kalėdinėj aprangoj turėjo būt raudona detalė, puoštis jokiu būdu ne valia, nes juk Jėzulis gimė ne mados namuose, o ir kaip visi anglai sako, maistas yra Kalėdų esmė (food - that what Xmas is all about) ir žinoma planavimas, kada ir kokias parduotuves aplankyt  išpardavimuose.
Pas kaimynę sugužėjom nešini padėklais, garuojančiu maistu, Eiprilė įteikė krakerį, jos kartu jį perplėšė. Moteris gyrė nesustodama kaip ji gražiai atrodo, o vėliau skambinėjo dėkodama, jog tai buvo patys skaniausi kalėdiniai pietūs, pudingui išgirt ji nerado žodžių, kas labai sušildė G mamos širdį, ir žinoma patiko mums, nes kažkam pabuvom geri. Dar norėčiau jai pasiūlyt naujametinius pietus, jei niekur neišbėgsim.









kiek kas suvalgė? Visi viską (oh oh oh)

Po Kalėdų taip paprastai viskas nesibaigia, ir nelabai mandagu lėkt kažkur į svečius ar svaičiot apie šopingus, mat G gimęs tarpšventiniu laikotarpiu, ir kasmet verkia, jog jo vienintelio pasauly gimtadienis yra nuobodžiausias, nes visi kalėdoja pas tėvus, visi ruošiasi naujiems, o va jo gimtadienis taip ir lieka nepastebėtas. Šiemet dovanojau jam  Vairo dainą - 'Gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku', ir paprašiau iki kitų metų išsiversti žodžius.


Laikas ruoštis naujųjų sutikimui.
Gražių švenčių!

muah xx

No comments:

Post a Comment